Beje, šį klausimą svarsčiusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija būtent taip ir siūlė Seimui pasielgti.
„Tačiau nei Seimo vadovai, nei Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesiėmė iniciatyvos įgyvendinti šį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nutarimą“, – sako J. Razma.
Šių metų gegužės 7 d. Seimas dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų savo nutarimu kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT).
Parlamentarai prašo KT ištirti, ar prezidento Gitano Nausėdos pernai gruodžio 16 d. dekretas, kuriuo teikta Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų dar nepaskyrus AT pirmininke, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymui.
Seimas taip pat paprašė Konstitucinio Teismo ištirti, ar Seimo 2020 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo nuostatoms.
Seimo narių slapto balsavimo rezultatai lėmė tai, kad Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu AT teisėja S. Rudėnaitė atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nepaskyrus jos AT pirmininke.