Išreiškė kritiką
Lietuvos kelionių verslo asociacija (LKVA) – šiandien besikurianti asociacija, kurios iniciatyvinę grupę sudaro keturi nariai: kelionių agentūra „Best Servis“, kelionių organizatorius „Amberturas“, tarptautinio kelionių agentūrų tinklas bei kelionių organizatorius „Super kelionės“ ir kelionių agentūra „Atostogų birža“, o bendrai narių yra jau septyni.
Kaip pasakojo jų atstovas ir „Super kelionių“ įkūrėjas Udrius Armalis, viskas dėl to, kad rengiant turizmo gelbėjimo planą būtų išgirsti ir mažesni verslininkai, o ne tik didžiosios su turizmu dirbančios įmonės.
Jis pasakojo, kad prieš keletą dienų LKVA su raštu kreipėsi į Seimo narius, Ekonomikos komiteto atstovus bei Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, jame asociacija išdėstė savo nuomonę apie planuojamą paramos planą. Dokumente jis buvo įvardytas didžiųjų kelionių organizatorių turizmo gelbėjimo planu.
Jame rašoma, kad kai kurie turizmo verslo atstovai apie valdžios planuojamas priemones sužino tik iš nuogirdų arba spaudos ir, nors Lietuvoje turizmo srityje dirba daugiau nei 500 įmonių, turizmo klausimai daugiausia derinami tik su dviem asociacijomis – Lietuvos turizmo asociacija (LTA) ir Nacionaline verslo turizmo asociacija (NVTA).
„Jų nariai nesudaro net 10 proc. turizmo rinkos dalyvių. Esant tokiam mažam narių skaičiui, šių asociacijų nuomonė negali atspindėti tikrosios ir daugumos turizmo rinkos dalyvių nuomonės“, – rašoma dokumente.
Taip pat teigiama, kad šiandien situacija tokia, jog daug smulkių įmonių dirba keisdamos kelionių organizatorių neįvykusias keliones, pirmieji iš klientų atremia spaudimą dėl pinigų grąžinimo, derina naujas sąlygas ir už naujus pakeitimus dirba neatlygintinai, tačiau yra ir daug individualiai dirbančių žmonių (MB ir IĮ), kurie neturi samdomų darbuotojų ir negalės pretenduoti net į šiuo metu paskirtas subsidijas mikroįmonėms bei kitus paramos būdus.
Buvo pabrėžta, kad ne mažiau svarbus dalykas yra susijęs su kelionių agentūrų komisinio atlygio grąžinimu. Teigiama, kad kelionių agentūros parduoda kelionių organizatorių keliones, už kurias gauna komisinį atlygį, šis vėliau paskirstomas darbo užmokesčiui, biuro nuomai, mokesčiams ir kt. Tačiau nurodoma, kad atšaukus keliones turi būti grąžintas ir komisinis atlygis, o tai reiškia, kaip buvo rašoma, kad kelionių agentūros ne tik negauna ir negaus pajamų per karantiną bei po karantino, bet ir turės atiduoti didelę dalį komisinių už ne vieną praėjusį darbo mėnesį.
Turizmo gelbėjimo plane nėra nė vienos priemonės ir pagalbos kelionių agentūroms ar mažiesiems kelionių organizatoriams, nes parama bus skirta tik didžiųjų kelionių agentūrų avansams sugrąžinti, tačiau į šią sumą nebus įtrauktas kelionių agentūrų komisinis mokestis, taigi papildoma finansinė našta bus perkelta ant kelionių agentūrų pečių. Ar tai galima būtų vadinti visų turizmo įmonių gelbėjimo planu? Manyčiau, sutiksite, kad ne“, – buvo aiškinama rašte.
Taip pat buvo keliami klausimai, kodėl paskolas grąžintiniems pinigams už neįvykusias keliones planuojama išduoti būtent kelionių organizatoriams. Esą jei pinigai būtų grąžinami per kitas institucijas, tarkime, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos organizaciją, būtų užtikrintas saugesnis lėšų grąžinimas.
„Siūlėme tris būdus, kaip klientams grąžinti pinigus: arba lai juos grąžina vartotojų teisės, arba draudimo kompanijos, arba pinigai išmokami kelionių agentūroms, o jos grąžina klientams. Mes nežinome, tarkime, gal kelionių organizatoriai pasiims tuos pinigus, ir kas sukontroliuos, kur jie juos panaudos, – gal reklamai, skoloms padengti ir pan., o paskui pinigų reikalaus iš kelionių agentūrų“, – pridūrė U. Armalis.
Tiesa, jis užsiminė, kad tuščiomis kišenėmis liks ir viešbučiai.
„Visgi remiantis paramos planu, nei agentūros negaus paramos, nei smulkūs kelionių organizatoriai, nei atvykstamasis verslas, nei viešbučiai. Didžioji pinigų suma skiriama didiesiems kelionių organizatoriams, kurie užsiima išvykstamuoju turizmu, išgelbėti“, – sakė verslininkas.
Kaip vertina kitų rinkos dalyvių nuomonę, jog valdžios parama labiau pritaikyta ir naudingesnė didiesiems kelionių organizatoriams, redakcija paklausė NTVA prezidentės ir „Estravel“ direktorės Žydrės Gavelienės. Ji teigė, kad tai pakomentuoti sunku, kol nėra aiškus konkretus priemonių įgyvendinimo modelis.
„Palankiai vertiname subsidiją mikroįmonėms – svarbu užtikrinti, kad tuo galėtų pasinaudoti smulkiausi kelionių organizavimo sektoriaus dalyviai, nepriklausomai nuo jų teisinės veiklos formos. Būtina, kad lėšos pasiektų įmones kuo greičiau.
Taip pat reikia užtikrinti, kad visi turizmo rinkos dalyviai galėtų pasinaudoti ir kitomis šiuo metu egzistuojančiomis paramos priemonėmis, tokiomis kaip dalinis nuomos kaštų kompensavimas, lengvatinės paskolos ir kt.“, – sakė Ž. Gavelienė.
Kam ir kiek priklausys
„Delfi“ Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paprašė plačiau paaiškinti, kas numatyta 45 mln. Eur sudarysiančiame paramos plane.
Buvo teigiama, kad ministerijos planas apima grupę turizmo skatinimo priemonių, susijusių su likvidumo užtikrinimu (paskolos, kompensacijos už turistų pargabenimą ir likvidumo garantijos, kt.), paklausos skatinimu (priemonė Lietuvos medikams, rinkodaros priemonės, „Travel Bubble“) ir turizmo sektoriaus transformacija (el. verslo modelio skatinimas, turizmo inovacijos bei kompetencijų kėlimas ir darbuotojų perkvalifikavimas). Taip pat pastebėta, kad turizmas, kaip ir kiti verslai, gali naudotis kitomis Vyriausybės, valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitomis siūlomomis priemonėmis.
„Iš plane numatytų priemonių 15 mln. eurų skirta atvykstamajam ir vietiniam turizmui skatinti, o 30 mln. eurų – paskoloms. Šiuo metu kuriama turizmo skatinimo sistema, kuri suteiks galimybę Lietuvos medikams už 200 eurų pailsėti naudojantis vietinio turizmo paslaugomis, o už paslaugas sumokėtų valstybė. Numatoma, kad priemonė pradės veikti ne turistinio sezono metu. Šiai priemonei įgyvendinti planuojama skirti apie 10 mln. eurų“, – sakė ministerijos atstovai.
Tiesa, kaip buvo teigiama, planuojama, kad greičiausiai galėtų pradėti veikti priemonė „Turizmo inovacijos“, kuri prisidėtų skatinant turizmo inovacinę veiklą.
„Pagal priemonę numatoma finansuoti ir mažų, ir didelių turizmo įmonių veiklas, kurios apima turizmo paslaugų ir verslo modelių kūrimą bei tobulinimą, informacijos apie turizmo paslaugas kūrimą ir pristatymą, rinkodaros ir prekių ženklų vertės kūrimą, taip pat dizaino kūrimo bei turizmo darbuotojų mokymų veiklą.
Tai itin aktualu dabar, kai verslui reikia skubiai prisitaikyti prie naujos realybės, – vis daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę, kurti ir įgyvendinti e. rinkodaros veiklas, virtualiuosius maršrutus. Taip pat svarbu įgyti naujų žinių gidams, siekiantiems prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, – žmonių noro daugiau laiko praleisti gamtoje ir geriau ją pažinti. Priemonę įgyvendins Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra“, – buvo rašoma atsakymuose bei pridurta, kad pirmosios priemonės turizmui skatinti pradės veikti jau birželio mėnesį.
Dar viena priemonė numatyta vietiniam turizmui skatinti – „E. verslo modelis“. Teigiama, kad ja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bus skatinamos skaitmeninti savo veiklą ir efektyviau ją plėtoti internete. Anot ministerijos, tai padėtų optimizuoti darbo sąnaudas ir išlaikyti darbo vietas.
Taip pat teigta, kad turizmui skatinti suplanuota daug rinkodaros priemonių, kurios padės atgaivinti atvykstamąjį ir vietinį turizmą, skatins užsienio turistus atvykti į Lietuvą, naudotis turizmo paslaugų teikėjų pasiūlymais, padės skatinti vartojimą šalyje ir naujų darbo vietų kūrimą šiame sektoriuje.
Ministerijos buvo teigiama, kad šiuo metu vyksta diskusijos ir rengiamos planuojamų priemonių įgyvendinimo schemos.
Gavelienė: paramos modelis dar nėra aiškus
Paklausus, kaip Ž. Gavelienė bendrai vertina rengiamą turizmo paramos planą, ji teigė, kad pati tikslinių priemonių, nukreiptų į labiausiai nuo pandemijos nukentėjusį turizmo sektorių, idėja yra sveikintina, tačiau paramos modelis dar iki galo nėra aiškus.
„Mūsų nuomone, svarbu užtikrinti, kad paskolos atsiskaityti su vartotojais būtų prieinamos visiems (tiek išvykstamojo, tiek vietinio, tiek atvykstamojo turizmo) organizatoriams.
Ko pasigendame, tai tikslinės finansinės paramos atvykstamojo turizmo organizatoriams: dėl neegzistuojančių skrydžių ir dviejų savaičių saviizoliacijos reikalavimo jų veikla visiškai nėra įmanoma.
Išvykstamojo, vietinio turizmo organizatorių veikla taip pat gan apribota – pvz., negalima organizuoti įprastinių kelionių autobusu, tad svarbu užtikrinti, jog subsidijos darbo vietoms išsaugoti būtų mokamos, iki kol pasibaigs apribojimai“, – komentavo ji.
Paaiškino, kaip priimami sprendimai dėl paramos
Redakcija Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiteiravo apie išsakytą kritiką, kad, kaip buvo teigiama, paramos planas rengiamas bendradarbiaujant daugiausia tik su LTA ir NVTA, tačiau ministerija teigė, kad socialinis dialogas vykdomas su šiam sektoriui atstovaujančiomis asociacijomis, tokiomis kaip Lietuvos Respublikos turizmo rūmai (vienija 11 turizmo verslo asociacijų), Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (vienija 320 narių), Lietuvos turizmo asociacija (vienija 37 narius), Nacionalinė turizmo verslo asociacija (vienija 28 narius) ir kt.
Dėl kritikos, kad turizmo planas galimai daugiau pritaikytas didiesiems kelionių organizatoriams, ministerija tikino, jog kiekvieną savaitę yra nagrinėjami turizmo verslo asocijuotų struktūrų gauti pasiūlymai ir pastabos.
„Visi turizmo klausimai, taip pat ir kelionių agentūrų likvidumo klausimai, svarstomi kiekvieną savaitę – nagrinėjami iš turizmo verslo asocijuotų struktūrų gauti pasiūlymai ir pastabos.
Šiandien (gegužės 19 dieną – red. past.) įvyko Turizmo tarybos posėdis, kuriame dalyvavo atstovai iš asocijuotų verslo struktūrų, mokslo įstaigų, ministerijų ir įstaigų, kurių veikla susijusi su turizmu. Sprendžiant su kelionių agentūromis susijusius klausimus, aktyviai diskutuojama su joms atstovaujančiomis turizmo verslo asociacijomis: Lietuvos Respublikos turizmo rūmais, Lietuvos turizmo asociacija ir Nacionaline turizmo verslo asociacija“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.
