Seimas praeitą mėnesį ne tik atmetė prezidento Gitano Nausėdos teikimą skirti S. Rudėnaitę Aukščiausiojo Teismo pirmininke, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
Vėliau parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštaravo prezidento dekretas ir Seimo priimtas nutarimas. Konstitucinis Teismas praeitą savaitę prašymą priėmė.
S. Rudėnaitė sugrįžo į pareigas, argumentuodama tuo, kad Seimo nutarimo, kuriuo ji buvo atleista, galiojimas buvo sustabdytas, kai Konstitucinis Teismas nusprendė nagrinėti jo konstitucingumą.
S. Rudėnaitė kreipimesi į Konstitucinį Teismą pabrėžia, kad nutarimas ją atleisti iš pareigų „yra ne teisę sukeliantis, o teisę atimantis teisės aktas, todėl galimus antikonstitucinius padarinius sukeltų tolesnis neleidimas teise naudotis po šio akto galiojimo sustabdymo“.
Teisėja teigia, kad draudimas jai likti pareigose iki bylos išnagrinėjimo pažeistų ir Europos Sąjungos teisę. Ji prašyme cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą Europos Komisijos ginče su Lenkija, kad šios šalies Aukščiausiojo Teismo teisėjai turi toliau eiti pareigas iki galutinio sprendimo byloje.
S. Rudėnaitės teigimu, dėl dabartinės teisinės situacijos yra „trikdoma tiek jurisdikcinė, tiek nejurisdikcinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (...) veikla“, kyla rizika, kad šiuo metu sprendimai ateityje gali būti ginčijami.
Ji Konstitucinio Teismo prašo išaiškinti, „kokius konkrečius padarinius“ jos „statuso, teisių ir pareigų atžvilgiu“ sukėlė Konstitucinio Teismo sprendimas nagrinėti bylą.
Lietuvos teisininkų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė.
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad S. Rudėnaitė kol kas negali grįžti į pareigas, nes Konstitucinio Teismo sprendimas nagrinėti Seimo nutarimą neatstato teisinių pasekmių, kurios kilo iš nutarimo, o esama situacija turi būti įšaldoma.
Teisės profesorius Vytautas Nekrošius savo ruožtu teigia, jog „būtų visiškai teisinga, kad iki Konstitucinis Teismas galutinai išspręs situaciją, būtų atkurta iki ginčijamo akto buvusi status quo “.
Prezidentas G. Nausėda dekretu teikė Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skirti ją Aukščiausiojo Teismo pirmininke.
Seimas surengė du balsavimus, kurių metu pritarė atleidimui iš skyriaus pirmininkės pareigų, bet nepritarė skyrimui teismo pirmininke.
Priėmęs Seimo prašymą ištirti prezidento dekreto ir Seimo nutarimo konstitucingumą, Konstitucinis Teismas paskelbė, kad šių teisės aktų galiojimas stabdomas, tačiau tiesiogiai nepasisakė, ar iki bylos išnagrinėjimo S. Rudėnaitė gali ar negali grįžti į pareigas.