Kaip rašoma VDI pranešime spaudai, karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas, o darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.
VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.
Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.
Taip pat darbuotojai susirūpinę ir atostoginių dydžiu, ar dalį laiko prieš atostogas praleidus prastovoje, jie nesumažės. VDI specialistai aiškina, jog kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.
VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos.
Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti. Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).
Reikia prisiminti, jog atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.
