Su koronaviruso pasekmėmis kovojančios šalies ekonomika – trečia pagal dydį pasaulyje – pirmąjį ketvirtį smuko 0,9 procento.
O ketvirčiu anksčiau šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl vartojimo mokesčio padidinimo ir taifūnų padarinių sumažėjo 1,9 procento.
Recesija apibrėžiama kaip du iš eilės neigiamo BVP augimo ketvirčiai ir kai kurie analitikai prognozavo, jog, aiškėjant koronaviruso pandemijos poveikiui, Japonijos ūkio nuosmukis bus kur kas didesnis.
„Manome, jog sunkiausias laikotarpis dar neprasidėjo. Nepaprastoji padėtis Japonijoje ir pandemijos mastas Vakarų šalyse ir toliau trikdo Japonijos ūkio plėtrą“, – pažymėjo turto valdymo bendrovės „SuMi TRUST“ vyresnysis ekonomistas Naoya Oshikubo .
Vis dėlto pirmojo ketvirčio rezultatas buvo šiek tiek geresnis negu prognozavo ekonomistai, o jie spėjo, kad BVP sausio–kovo mėnesiais smuks vidutiniškai 1,1 procento.
Japonija nuo koronaviruso nukentėjo mažiau negu dauguma išsivysčiusių valstybių: visoje šalyje buvo užfiksuota tik kiek daugiau nei 16 tūkst. užsikrėtimo atvejų, o mirė maždaug 750 žmonių.
Tačiau valdžia nerimavo dėl galimo sergamumo šuolio, ypač tankiai apgyvendintoje sostinėje, ir ragino žmones likti namuose, o įmones – sustabdyti darbą.
Ministras pirmininkas Shinzo Abe paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri praėjusią savaitę buvo atšaukta didžiojoje šalies dalyje, bet liko galioti Tokijo ir Osakos regionuose, kuriuose sutelkta daug ekonominės veiklos.
„Pagrindine COVID-19 pandemijos auka tapo asmeninis vartojimas, nes dėl šio žmonių likimo namuose gerokai nukentėjo vartotojų išlaidos“, – pareiškė N. Oshikubo.
„Tačiau dėl viruso plitimo atsiradęs neapibrėžtumas taip pat smogė privačioms kapitalo investicijoms, nes bendrovės apkarpė savo išlaidų programas“, – pridūrė ekspertas.