Tačiau nacionalinių interesų ir spaudimo farmacijos pramonei siekti pelno kombinacija jau dabar skatina geopolitines varžybas dėl to, kas pirmas gaus vakciną. Tai geras priminimas, kad farmacijos tyrimų nauda padalijama nevienodai. Sistemą jau seniai reikėjo permąstyti.
Prancūzijos vyriausybė jau dabar negaili kritikos savo nacionaliniam vaistų gamybos čempionui „Sanofi“, kuris leido sau pareikšti, kad JAV, o ne Europa, turėtų pirmoji gauti jos siūlomą vakciną, jei tik ši pasiteisins.
Priežastis, pasak kompanijos vadovo Paulo Hudsono, yra ta, kad JAV pirmoji prisidėjo prie projekto finansavimo.
„Tai nepriimtina“, – tokį atsakymą pateikė Prancūzijos jaunesnioji ekonomikos ministrė Agnes Pannier-Runacher.
„Sanofi“ Prancūzijos verslo vadovas puolė švelninti susidariusią įtampą žadėdamas, kad efektyvi vakcina bus „prieinama visiems“. Tačiau diskusijos niekur nedingo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę planuoja susitikti su „Sanofi“ atstovais aptarti šio klausimo. O štai kita kompanija, „AstraZeneca Plc“, savo vakcinų projekte pirmenybę teikia Jungtinei Karalystei.
Iš paviršiaus „Sanofi“ pozicija atrodo visai logiška. Remiantis gydytojo ir konsultanto Stanley Plotkino 2015 m. paskelbtu straipsniu, vakcinų tyrimų išlaidos svyruoja nuo 500 milijonų iki 1 milijardo dolerių. Jei JAV mokesčių mokėtojai yra pasiryžę padengti sąskaitą, argi jie neturėtų gauti atlygio?
Vaistų gamintojai žino, kad tai yra vakcina, kuri bus parduodama dideliais kiekiais, ir ne bauginančiai aukšta kaina – pavyzdžiui, „Johnson & Johnson“ sako, kad patys stengiasi sukurti tokią vakciną, kuri kainuotų apie 10 eurų.
Pasak „Bloomberg Intelligence“ vyresniojo farmacijos analitiko Samo Fazeli, turint omenyje, kad tol, kol gamybos apimtys nepasieks milijonų dozių, farmacininkams vis tiek teks nustatyti tam tikrus prioritetus, kodėl gi nepradėjus nuo tų, kurie finansavo projektą?
Tačiau Paryžiaus argumentai taip pat skamba logiškai. „Sanofi“ vakcina gaminama ne vakuume. Kompanija gauna naudos iš Europos akcininkų, darbuotojų, gamyklų – ir mokesčių kreditų. Verta paminėti, kad tyrimų ir plėtros finansavimas Prancūzijoje yra antrasis pagal dosnumą, lyginant su kitų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos stebimų valstybių BVP dalimi – 0,4 proc. (JAV yra dešimtoje vietoje.)
Iš esmės taip yra dėl mokesčių lengvatų schemų, kuriomis naudojasi tokios kompanijos kaip „Sanofi“ (suma kasmet siekia maždaug 150 milijonų eurų). Prancūzijos mokesčių mokėtojams gali kilti klausimas, ar į tai neturėtų būti atsižvelgta.
Vis dėlto pliaukštelėti „Sanofi“ per krumplius nebus ilgalaikis sprendimas. Pavojus toks, kad jei šalys pakaitomis bandys išsiveržti į priekį, sulauksime savotiško vakcinų prekybos karo – nacionaliniu lygiu.
Tai būtų pasityčiojimas iš Pasaulio sveikatos organizacijos prašymo laikyti vakcinas bendru gėriu, be to, atkartotų nelemtas peštynes dėl kaukių ir medicininės įrangos, supriešinusias Europos valstybes. Jei Prancūzija pasiskiepytų pirma, ar Italija ar Graikija gautų tokią pačią prieigą?
Būtų produktyviau, jei Europos šalys savo pasipiktinimą paremtų daugiau bendradarbiaudamos ir pasidalindamos finansinę vakcinų riziką. Tuomet ir laimikį jos galėtų pasidalinti po lygiai. Nėra jokios priežasties, kodėl 27 Europos Sąjungos šalys negalėjo sukurti nuosavos JAV Biomedicinos pažangiųjų tyrimų ir plėtros tarnybos versijos ir pasiūlyti gilių D. Trumpo administracijos kišenių atitikmenį. ES neseniai surinktas 8 milijardų dolerių vakcinų finansavimas yra puikus pavyzdys. Dar vienas pavyzdys – tarptautinė medicininės įrangos ir vakcinų viešųjų pirkimų priemonė.
Kuo plačiau bendradarbiaujama, tuo daugiau šalys turi galimybių suvienodinti konkurencijos sąlygas didelėms farmacijos kompanijoms. Vaistų gamintojai ištisus dešimtmečius daugiausia dėmesio skyrė pelningiems naujiems, patentų saugomiems gydymo būdams, apie kuriuos besivystančių šalių žmonės galėjo tik pasvajoti.
Naujos organizacijos su tuo kovoja: pvz., Jungtinių Tautų remiamamas Vaistų patentų fondas generinių vaistų kompanijoms suteikė licenciją gaminti patentuotus vaistus nuo ŽIV mažesniais kaštais. Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija taip pat subūrė šalis, finansuojančias vakcinų tyrimus.
Pandemija atskleidė galybę problemų vaistų tiekimo grandinėje – nuo priklausomybės nuo besivystančių rinkų, kai reikia įsigyti gyvybiškai svarbių vaistų, iki nesidomėjimo potencialiai nepelningų vakcinų tyrimais.
Jei tik yra galimybė užtikrinti, kad gyvybiškai svarbūs vaistai gaus jiems reikalingą finansavimą, mokesčių mokėtojai visame pasaulyje – o ne tik Prancūzijoje ar JAV – taip pat turėtų gauti prie jų geresnę prieigą.
