„Delfi“ gavo anksčiau niekur neskelbtos informacijos.
Sienose bandyta užglaistyti skyles
Verslininkas R. Karpavičius dingusių daiktų pasigedo 2018-aisiais, prieš pat Kalėdas. Kiek žinoma, po operacijos ir gydymo ligoninėje nuvykęs į savo namą Palangoje jis neberado jame iki tol buvusių itin vertingų meno kūrinių bei brangenybių.
Redakcija gavo 2018-ųjų gruodžio 20 dienos pavakarę R. Karpavičiaus parašyto ir policijai pateikto pareiškimo kopiją.
Jis teigė pranešantis, kad nuo 2018 m. lapkričio 12-osios iki 2018 gruodžio 20-osios iš namo, esančio Palangoje, buvo pavogtos meninės vertybės ir grynieji pinigai. Taip pat paminėta, kad tikslią žalą pateiksiąs vėliau.
„Visi pinigai ir vertybės priklauso man. Įtariu, kad pavogti iš manęs galėjo mano buvusi žmona (Audronė Karpavičienė – red. past.) arba sūnus (Rokas Karpis – red. past.)“, – taip R. Karpavičius rašė policijai pateiktame pareiškime.
Kiekvieno pareiškimo lapo apačioje buvo ir verslininko parašas. R. Karpavičius tada policijai pateikęs ir įspėjimą dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.
Tą pačią dieną Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja atliko įvykio vietos apžiūrą, kurios protokolo kopiją redakcija taip pat gavo.
Joje buvo smulkiai aprašomos teritorijos, kuriose stovi namas Palangoje, detalės, paminėta, kad ties įvažiavimu į teritoriją įrengtas apsaugos postas, yra vaizdo stebėjimo kamerų su judesio davikliais. Toliau tyrėja aprašė detales namo viduje.
Minima, kad lauko durų namo spyna buvo nepažeista, o laužimo žymių nematyti.
Rašoma, kad, namo šeimininko teigimu, trūksta viename iš stalčių laikytų pinigų, auksinių laikrodžių kolekcijos ir kitų brangių daiktų, taip pat tyrėjos minima, kad kai kuriose vietose ant sienos matomos užglaistytos skylutės, svarstoma, kad tai padaryta galimai norint užmaskuoti buvusio pakabinto paveikslo tvirtinimo elemento paliktas žymes. Taip protokole tyrėjos aprašomas kone kiekvienas namo kambarys, paminima, kad darbo kambaryje ant stalo matoma padėta Taro korta, kurioje pavaizduotas pakartas žmogus.
Po keleto dienų, 2018-ųjų gruodžio 27-ąją, R. Karpavičius sulaukė pranešimo apie dėl šios vagystės nutartą pradėti ikiteisminį tyrimą.
Dokumente, kuris pavadintas „Pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą“, verslininkas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos buvo informuojamas, kad tyrimas pradėtas pagal LR baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., – dėl vagystės. (LR BK 178 str. 3 d.: „Tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“)
Paveikslų pasigedo ir Nidoje
Dingusi meno kolekcija ir vertingi daiktai R. Karpavičiaus name Palangoje, kaip parodė ir kiti gauti dokumentai, galimai nebuvo vienintelė įvykdyta vagystė.
Praėjus maždaug dviem savaitėms nuo parašyto pareiškimo policijai dėl vagystės Palangoje, 2019-ųjų sausio 3-ąją verslininko brolis Henrikas Karpavičius, įgaliotas savo brolio, policijai pateikė dar vieną pareiškimą, kuriame rašoma apie verslininkui priklausančiame name Nidoje „galimai įvykdytą paveikslų vagystę.“
Taip pat buvo prašyta šiuos du turto dingimo atvejus sujungti ir nagrinėti kaip vagystės iš namo Palangoje tęsinį. Dokumentuose rašoma, kad dar tą pačią dieną R. Karpavičiaus sūnaus Roko Karpio namuose buvo atlikta krata, tačiau „jos metu nieko nerasta ir nepaimta.“
Pats R. Karpavičius apklausoje buvo nurodęs, kad iš namo Nidoje dingo 2 paveikslai, kuriuos jis buvo įsigijęs už 7 tūkst. Eur.
Įdomu tai, kad dokumentuose rašoma, jog 2018-ųjų lapkričio 23-iąją maždaug septynioms minutėms (apie 21 val. 47 min.) buvo atjungta namo Nidoje signalizacija.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tą vakarą, maždaug 21 val. 8 min., R. Karpis kirto Alksnynės kontrolės postą ir įvažiavo į Neringą. R. Karpio atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės Nidoje. Jam buvo apribotos galimybės išvykti iš šalies, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Pats R. Karpis kaltės tyrėjams nepripažino ir apklaustas kaip įtariamasis sakė, kad į Neringos ir Juodkrantės pusę dažnai važiuoja susitikti su draugais iš Kaliningrado. Paprašytas juos įvardyti, jis teigė to daryti nenorintis, nes nenori jų įtraukti į šį procesą.
Vėliau redakcijos gautame Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime rašoma, kad ikiteisminis tyrimas R. Karpio atžvilgiu buvo nutrauktas.
Prokuratūros nutarime skelbiama, kad ikiteisminio tyrimo dėl R. Karpio metu, išnaudojus visas galimybes, nesurinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę, todėl 2020-ųjų balandžio 15-ąją buvo nuspręsta ikiteisminį tyrimą R. Karpio atžvilgiu nutraukti.
Šiandien tęsiamas tyrimas dėl didelės vertės turto grobstymo pagal BK 178 str. 3 d.
Iš viso žala siekia daugiau nei 1 mln. Eur
„Delfi“ taip pat gavo ir R. Karpavičiaus prarasto turto aprašus, kuriuos pasirašė pats verslininkas. Tai – keli lapai detaliai surašytų daiktų ir brangenybių, įkainotų konkrečiomis sumomis, kas buvo pavogta iš namo Palangoje.
Vien iš verslininko darbo kabineto, kaip teigiama, išnešta turto už 455 tūkst. Eur.
Tarp vertingų daiktų – paveikslai, statulos, auksiniai laikrodžiai, auksinių kišeninių laikrodžių kolekcija (90 tūkst. Eur), auksinis mobilusis telefonas (14 tūkst. Eur), 30 tūkst. Eur grynųjų pinigų, auksinių rusiškų monetų kolekcija, įkainota 70 tūkst. Eur, persiškas kilimas, kardas su brangakmeniais (25 tūkst. Eur) ir kt.
Kituose kambariuose verslininkas pasigedo vazų, porceliano dirbinių iš indaujos, pietų servizo, kolekcinių gėrimų iš baro, paveikslų, kurie dingo drauge su antikvarinių paveikslų sertifikatais, ir kt.
Be to, kaip atskiras priedas buvo prarasto juvelyrinio turto aprašas. Jame – du juvelyriniai auksiniai moteriški papuošalų komplektai, vyriškas auksinis žiedas su briliantu, vyriškas auksinis žiedas. Prarasto juvelyrinio turto vertė įkainota 196 tūkst. Eur.
Sudėjus visus dokumentuose nurodytus nuostolius, padaryta žala Palangoje siekia 996,5 tūkst. Eur, o bendra nuostolių vertė Palangoje ir Nidoje perkopia ir milijoną – 1 mln. 12 tūkst. Eur, rašoma dokumentuose.
R. Karpio advokatas – apie sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą: jis – teisėtas ir pagrįstas
„Delfi“ susisiekė su R. Karpio atstovu ir advokatu Arturu Jušinskiu, šis sutiko atsakyti į pateiktus klausimus. Advokato prašymu, tai skaitytojams pateikiama klausimo ir atsakymo forma.
------
– Mūsų žiniomis, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą Roko Karpio atžvilgiu. Kaip R. Karpis vertina šį sprendimą?
– Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras 2020-04-15 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą mano ginamojo Roko Karpio atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, jog minimas ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes prieita prie išvados, jog jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. (LR BK 178 str. 1 d.: „Tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“ – red. past.).
R. Karpio vertinimu, šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atspindintis tikrąsias byloje nustatytas įvykio aplinkybes. Tyrimo metu atlikti visi galimi procesiniai veiksmai (įskaitant ir procesines prievartos priemones), kruopščiai analizuojant ir vertinant nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad policijos tyrėjai ėmėsi visų galimų priemonių, siekdami surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti nukentėjusiųjų Henriko Karpavičiaus ir Aistės (Grybauskienės) Karpavičienės nurodytas aplinkybes, tačiau negauta jokių kategoriškų ir objektyvių duomenų, kad R. Karpis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
– Ar jis pats ketina ieškoti kaltininkų, kurie galėjo pavogti. R. Karpavičiaus brangenybes bei turtą Palangoje ir Nidoje?
– Taip, R. Karpis ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui yra pateikęs prašymą atlikti tam tikrus baudžiamojo proceso veiksmus, kad būtų nustatyti tikrieji kaltininkai ir juos būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
– Taip pat žinoma, kad R. Karpis vakarą, kai buvo atjungta signalizacija name Nidoje, kaip tik lankėsi Neringoje. Spaudoje tvirtinama, kad jis neturėjo jokių namo kodų, raktų ir pan. Ar galite tai patvirtinti?
– Galiu patvirtinti tik faktą, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą Roko Karpio atžvilgiu pripažinta, jog: „...negauta papildomų duomenų, įrodančių, kad lapkričio 23 d. signalizaciją atjungė būtent R. Karpis...“. Kitos Jūsų prašomos informacijos negaliu patvirtinti nei paneigti, nes tai yra konkretūs ikiteisminio tyrimo duomenys. Vadovaujantis LB Baudžiamojo kodekso 177 str. 1 d. bylos duomenys gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina, šiuo atveju tokio leidimo nėra. Šiandien Roko Karpio iniciatyva ir ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto pagrobimo (LR BK 178 str. 3 d.) iš Palangos namo yra tęsiamas toliau, todėl bet koks konkrečių ikiteisminio tyrimo detalių atskleidimas be prokuroro leidimo neabejotinai pakenks tyrimo sėkmei.
– Taip pat norėjau paklausti dėl Tenerifėje galimai rastų paveikslų. Ar galėtumėte plačiau papasakoti, kada R. Karpis ten vyko, ką pamatė, gal turite paveikslų nuotraukų?
– Iš Jūsų klausimo turinio matyti, kad ir šiuo atveju yra prašoma atskleisti konkrečius ikiteisminio tyrimo duomenis be prokuroro leidimo.
Šiuo etapu pasakytina tik tiek, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu mano ginamasis R. Karpis teikė tyrimui reikšmingus duomenis, paaiškinimus, kad būtų atskleista nusikalstama veika ir nustatyta tiesa.
------
„Delfi“ gautuose dokumentuose buvo rašoma, kad 2020 m. sausį apžiūros protokole užfiksuotos įtariamojo R. Karpio advokato A. Jušinskio pateiktos nuotraukos, kuriuose vaizduojami paveikslai, galimai antikvariniai indai, jie, kaip nurodė įtariamasis R. Karpis, yra name, esančiame Tenerifėje. Visgi prokuratūra atlikusi tyrimą ir apklaususi liudytojus padarė išvadą, kad tyrimui reikšmingų duomenų gauta nebuvo.
Išreiškė kritiką
„Delfi“ komentaro kreipėsi ir į Aistės Karpavičienės advokatą Darių Raulušaitį. Jis redakcijai teigė, kad į tyrimą teisėsauga pasižiūrėjo „gana atsainiai.“
„Nepaisant to, kad apvogtas namas buvo nuolatos saugomas apsaugos darbuotojų, jo prieigos filmuojamos saugos kameromis, tyrėjai taip ir nesugebėjo nustatyti, kas padarė šią vagystę.
Tyrimo metu net nebuvo tinkamai peržiūrėti vaizdo kamerų įrašai ir nustatyti visi į namą užėję ir išėję asmenys. Nors, pamatęs vagystę, pats (a.a.) Raimondas Karpavičius kaip labiausiai tikėtinus šios vagystės vykdytojus nurodė buvusią savo žmoną Audronę ir sūnų Roką Karpį, kurie jam sergant turėjo visas galimybes patekti į namą, tačiau tyrėjai tinkamai patikrinti šios versijos taip ir nesugebėjo“, – komentavo jis.
Taip pat buvo teigiama, kad, matydami tokį tyrėjų ir tyrimą organizuojančių prokurorų neprofesionalumą, jie neturėjo kitos išeities, kaip tik teikti prašymus dėl prokuroro nutarimų nutraukti tyrimą Roko Karpio atžvilgiu ir nutarimo sustabdyti tyrimą panaikinimo.
„Tyrėjų prašoma atlikti bent jau elementarius tyrimo veiksmus – normaliai peržiūrėti apvogto namo vaizdo kamerų įrašus ir išsiaiškinti, ką Rokas Karpis vagystės vakarą veikė Neringoje, su kuo buvo susitikęs.
Tokio masto meno vertybių vagystė – tikrai neeilinis įvykis Lietuvos kriminalistikos istorijoje, taigi ir požiūrio į jos tyrimą norėtųsi bent šiek tiek rūpestingesnio, jau nekalbant apie deramą įtariamųjų veiksmų, bandant klaidinti tyrėjus bei visuomenę apie pavogtų meno darbų autorių tapatybes ar tų darbų egzistavimo faktus, įvertinimą“, – sakė D. Raulušaitis.
Įtarimų dėl vagystės Palangoje niekam nepareiškė
Susisiekus su Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovais buvo patvirtinta, kad šiuo metu dėl vagystės atliekamas vienas ikiteisminis tyrimas.
„Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas, renkami įvairūs duomenys, atliekami visi įmanomi tyrimo veiksmai, siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Įtarimai niekam nėra pareikšti“, – teigė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Pasiteiravus dėl vaizdo kamerų peržiūros buvo paaiškinta, kad atsakymo prokuratūra pateikti negali, nes tai – ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie yra neskelbtini.
