„Delfi“ jau anksčiau rašė apie A. Zuokienės savanoriavimo patirtį Klaipėdos hospise – tuomet ji iškėlė problemas dėl personalo trūkumo ir Klaipėdos savivaldybės nenoro bendradarbiauti. Nors ir su ribotomis pajėgomis, bent jau daliai ir taip sunkių ligonių šioje įstaigoje pavyko pasveikti nuo koronaviruso. Vis dėlto, moters teigimu, reiktų jau perdėlioti kai kuriuos akcentus ir pasidalino mintimis, kokias dar grėsmes įžvelgia.
„Dabar, kai šalyje artėjame prie 1000 asmenų, jau pasveikusiųjų nuo COVID-19, ir žinodami, kad vien Vilniaus ligoninėse yra paruoštų daugiau nei 300 lovų COVID-19 pacientams, reikėtų perdėlioti akcentus – nebegąsdinti žmonių statistika kasdieninėse konferencijose, bet galvoti, kaip padėti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms grįžti į normalų gyvenimą bei, kaip padėti jau pasveikusiems pacientams ir motyvuoti medikus“, – tikino ji.
„Pasveikę pacientai bei dirbantys su COVID-19 – kaip raupsuotieji. Pasveikusiems nuo koronaviruso reikalinga skubi psichologų pagalba, nes jie jaučiasi lyg už geležinės sienos, atstumtieji. Medicinos personalo, dirbančio tiesiogiai su COVID-19, entuziazmas ir pasiaukojimas taip pat jau išblėso. Dauguma jų yra pervargę.
Nebemotyvuoja net žadamas du kartus didesnis atlygis, ypač po to, kai Kretingos savivaldybė paskelbė mokėsianti 35 eurus už dienos darbo valandą ir 45 eurus už darbo valandą naktį. Kretinga savo įstaigai komandą rado, tačiau sukėlė pasipiktinimo bangą kitose įstaigose – kodėl mums tiek nemoka?“.
A. Zuokienė pasakojo, kad iš tikrųjų dirbantys su koronavirusu nesulaukia jokio palaikymo – vieni šiuos žmones kaltina noru pasipelnyti, kiti – norint pasijusti didvyriais.
„Tai taip lietuviška, kai kitą žemindamas, pats geriau pasijunti? O kiek jų, realiai dirbančių su COVID-19 pacientais? Suskaičiavus visas įstaigas ir visą personalą – nuo gydytojų iki valytojų – nebus daugiau nei 300“, – teigė ji.
Psichologinis klimatas šalyje – prastas
A. Zuokienė pabrėžė, kad Lietuvoje pastaruoju metu susiformavo labai prastas psichologinis klimatas ir tai daro įtaką visoms visuomenės grupėms.
„Jis blogas visur – tiek visuomenė per daug skyrė savo laiko diskusijoms apie koronavirusą, tiek sveikatos priežiūros įstaigos per daug gavo nepelnytos kritikos, tiek susirgę COVID-19, tiek jų artimieji išgyveno labai sunkų periodą, tiek iš slaugos įstaigų išrašyti operacijų vadovui paliepus – artimieji ar pacientai – jautė įtampą“, – dėstė ji.
Agnė pateikė konkrečias situacijas, kurios, jos nuomone, pagrindžia prieš tai išsakytus žodžius.
„Klaipėdos paliatyvios slaugos ir šeimos sveikatos centre vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis. Sunkūs ligoniai vieną rytą nebepamatė savo nuolatinių slaugytojų, vietoj jų, privalėjusių saviizoliuotis, atėjo skafandrais apsirengę visiškai svetimi žmonės. Ar kas nors susimąsto, kur pagalvojo jie prabudę? O tuo metu Klaipėdos ekstremalių situacijų komisija rengė 3 val. trukmės spektaklį – gaila man ir savo, ir visų, kas tai stebėjo, laiko“.
A. Zuokienės teigimu, tik vienas darbas šios komisijos iš tikrųjų buvo padarytas, o visa kita – tušti plepalai.
„Pacientus apžiūrėjo Klaipėdos Universitetinės ligoninės konsiliumas, o daugiau nieko. Kai minėtos komisijos nariai pradėjo svaigti, kad išvežkime visus pacientus į Abromiškes, taip ir mačiau jau per pasaulio žiniasklaidą transliuojamą 31-os (tiek buvo sergančių pacientų) GMP automobilių koloną. Visas pasaulis būtų Lietuvą prisiminęs, kaip mums visiems įstrigo vaizdai iš Italijos karinių sunkvežimių su karstais kolonos. Ačiū dievui, kad nugalėjo sveikas protas ir pacientų artimųjų maldavimo laiškai merui“.
Ji taip pat pateikė ir dar vieną situaciją apie tai, kad nieks nesusimąstė, kodėl iš Antavilių globos namų susirgę COVID-19 trys pacientai buvo išvežti į Ukmergę.
„Ar kas klausė jų artimųjų? Atsakymas labai proziškas – Vilniuje yra paruošta daugiau nei 300 lovų naujiems COVID-19 susirgimams, tačiau nėra personalo. Vilniaus klinikinė ligoninė žaibišku greičiu pasiruošė priimti 15 pacientų. Santaros klinikose gydomi COVID-19 pacientai, tačiau be gilių gretutinių ligų, pvz., kaip Alzheimeris“.
Pasigedo palaikymo
Ne tik vietinės valdžios atsisakymas padėti ją nuvylė, bet ir nuolatinė Ekstremalių situacijų vadovo Aurelijaus Verygos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) kritika slaugos įstaigoms.
„Negirdėjau nei vieno pagyrimo, o pozityvios informacijos irgi buvo sunku išgirsti. Iš pradžių kritikuoti Šiauliai, Klaipėda, dabar – Vilnius. Vienas iš kaltinimų, kad ne visi slaugos įstaigų darbuotojai laiku atliko testus.
Vis dėlto, ar ne Operacijų vadovas A.Veryga š. m. balandžio 17 d. atšaukė savo sprendimą, kad slaugos ir palaikomojo gydymo bei paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojams nebereikia išsitirti kas 7 dienas? Ar ne Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, kurie privalo dalyvauti imant mėginius, nesileidžia į jokias kalbas dėl įstaigų darbuotojų testavimo darbovietėse?“, – retoriškai klausė ji.
A. Zuokienę stebino nesupratimas, kad ne visi darbuotojai gali rasti laiko ir automobilį, prieš tai užsiregistravę 1808, nuvykti į mobiliuosius punktus. Taip pat, moters teigimu, sergantieji ir darbuotojai nebuvo testuojami dar ir todėl, nes reikėjo vykdyti besimptomių asmenų gaudymo gatvėse, turgavietėse arba akropoliuose, planą.
Ji taip pat pastebėjo, kad A. Veryga per vėlai priėmė sprendimą, tik balandžio 17 d., kad socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai vilkėtų ir vienkartinius chalatus, ne tik būtų su medicinine kauke ir pirštinėmis.
„Kasdien kaltinimai įstaigų vadovams žeriami ir dėl personalo komandų, kurios kiekvienoje įstaigoje turėtų būti trys ir nepersidengtų personalas dirbantis su sveikais ir infekuotais pacientais. Kur rasti tiek personalo, kuris pagal Operacijų vadovo sprendimus, negali vienu metu dirbti keliose darbovietėse? O kiek dar medicinos personalo saviizoliacijoje.
Ir nors leidžiama grįžti į darbą po 7 dienų ir 2 neigiamų testų, nelabai kas skuba juos daryti ir grįžti į darbą. Daugybė medicinos personalo turi nedarbingumo lapelius ar pasiėmę apmokamas arba neapmokamas atostogas. Ir tai jų teisė“, – aiškino Agnė.
Įžvelgia naujas problemas dėl ambulatorinių paslaugų
A. Zuokienė pastebėjo, kad jeigu iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rengiamose konferencijose buvo į miltus malamos stacionarias paslaugas teikiančios įstaigos, tai dabar klius kiekvienai įstaigai, kuri vėl pradėjo teikti ambulatorines paslaugas. Pasak jos, reiks išspręsti uždavinį, kaip iš tikrųjų padėti gydymo įstaigoms.
„Tik IT specialistų ir vadybininkų sudaryti algoritmai išgelbėtų medikus. Išspręskite uždavinį: pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje yra 3 šeimos gydytojų kabinetai, o vizitui užrašyti gali tik pats gydytojas ar su juo komandoje dirbanti slaugytoja, centralizuoti ar internetiniai užrašymai draudžiami.
Prie gydytojo kabineto gali laukti ne daugiau nei vienas pacientas. Vadinasi, kaip užrašyti pacientus, kad nesusitiktų ne tik gydytojo, bet ir šalia dirbančių gydytojų: asmenys iki ir virš 60 metų; asmenys, turintys ir neturintys lėtinių ligų; asmenys, turintys ir neturintys virusinės infekcijos simptomų?“.
A. Zuokienė klausė, kas galėtų paaiškinti, ką daryti, kad nesusitiktų, pavyzdžiui, daugiau nei 60 metų turinti ir neturinti lėtinių ligų arba iki 60 metų neturintis lėtinių ligų, bet turintis virusinės infekcijos simptomų ir iki 60 metų neturintis lėtinių ligų ir neturintis virusinės infekcijos požymių.
„Be to, po kiekvieno paciento vizito, patalpos turi būti valomos. Žinoma, gydytojams rankos nenukris, bet ar tikrai jie turėtų valyti patalpas? O jei ne jie, kaip sudėlioti specialiosios „po vizitų“ valytojos darbo grafiką, kad ji suspėtų aptarnauti tuos tris kabinetus ir dėl jos kaltės nesusidarytų ilgesnė nei vieno paciento eilė prie gydytojo durų? Nereikia pamiršti, kad ir patalpos turi būti vedinamos kas valandą“, – atkreipė dėmesį ji.
Visur – daug tuščio turinio
Moteris teigė, kad kažkada susimąstė, jeigu „Zoom“ programėlė būtų žmogus, jai plaukai šiauštųsi nuo tuščio turinio ir apsimestinio susirūpinimo.
„Dabar, kai pyktis jau praėjo, kad gali daužytis į sieną ir jokių patarimų, išskyrus iš Higienos instituto, niekur negausi, noriu palinkėti valdininkams – sėdėkite „Zoom“ konferencijose ir skambučiuose, tik netrukdykite tiems, kas realiai kažką veikia – dirbti“.
A. Zuokienė taip pat nusistebėjo, kad nėra padarytos aiškios dokumentų su pakeitimais ir galiojančiomis redakcijomis suvestinės.
„Aš tai pasidariau pati, nors ir užtrukau. Vis dėlto neseniai radau, kad susimokėjusi mokestį galėjau ją gauti iš kažkokios juridinės kompanijos. Tokiais atvejais žodžiai baigiasi. Nuoširdus ačiū, jei artimiausiu metu visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ras galiojančią operacijos vadovo sprendimų suvestinę“, – apibendrino ji.