Sociologas teigė, kad pasiūlymas laikinai – iki metų pabaigos – sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc., taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio (4000 eurų bruto), taip pat ankstinti numatytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais, yra sprendimas tinkama linkme.

„Tie prezidento pasiūlymai dėl GPM tarifo mažinimo, o tuo pačiu ir NPD paankstinimo, tai yra tokia tipinė priemonė. Kada yra ekonomikos nuosmukis, stengiamasi žmonėms palikti daugiau pinigų, kad jie galėtų vartoti. Tik tas mūsų GPM buvo ne visai tipinis ir NPD ne visiems vienodas, o diferencijuotos. (…) Ir tas pasiūlymas galima sakyti į tą pusę atsižvelgiama, sakyčiau, kad neblogai.

Ir tai, kad apribotas laiptelio mažinimas nuo 20 procentų iki 15, taikant jį visų darbuotojų pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lygio. Tai dabar atsiranda nuo darbo užmokesčio trys laipteliai, galėtume sakyti, kad taip galėtų būti ne tik ir laikina priemonė, o pastovi“, – Delfi sakė sociologas. Tikėdamasis, kad šį klausimą galėtų iškelti naujoji valdančioji dauguma.

R. Lazutka, vertindamas prezidento G. Nausėdos pasiūlymą, pagal kurį vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį būtų išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka, o visiems kitiems vaikams – vienkartinė 120 eurų išmoka, sakė, kad realiai tai situacijos šalyje nepakeis.

„Reikia suprasti, kad jis pasirašys ir 200 eurų pensininkams, kam pritarė Seimas. Tai jis išplečia tai, mano nuomone – vienkartinė išmoka yra visiškai nereikalinga, neteisinga. Nes pensininkai yra labai įvairūs. Girdėjome ir pačių Seimo narių pasišaipymus, kad patys tas išmokas gaus. Ir kiti žmonės, kurie yra dirbantys, gaunantys dvi pensijas. Svarbiau juk užtikrinti pastovesnes pajamas, o ne vienkartines, jei mes norime paskatinti ekonomiką“, – aiškino jis.

Delfi pašnekovas teigė, kad praplėstas vienkartinių išmokų gausiančių sąrašas nebūtinai reiškia, kad ekonomika bus paskatinta.

„Vis tiek žmonės savo vartojimą planuoja pagal tai, kokios jų pajamos bus, o ne pagal tą vieną dovaną. Žmogus, kuriam reikia keisti šaldytuvą, pirkti batus, jis planuos pirkinius, žinodamas, kad tos pajamos nepadidės pastoviai“, – kalbėjo sociologas.

Jis Delfi teigė, kad su 200 eurų rankoje žmogus tikrai neskubės bėgti į parduotuvę jų išleisti, o pasiliks juos „juodesnei dienai“.

„Ekonomikos paskatinimui tai nėra toks jau geras dalykas“, – kalbėjo R. Lazutka.

„Esminių pokyčių tikrai (šie pasiūlymai, aut. p.) nepadarys, nes tai yra vienkartinės išmokos. (…) Ir dar reikia rūpintis, kas bus su pensininkais nuo Naujųjų metų, nes pensijos kiekvienais metais yra didinamos. Bet kas bus jais, ne vienkartinę išmoką čia reikia mestelti, sausio 1–ąją ekonomika tikrai nebus atsigavusi“, – prognozavo sociologas R. Lazutka.