Dėl to, kad padėjo įvykdyti labai sunkius nusikaltimus, 8 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas 64 metų R. Ivanauskas šiuo metu atlieka bausmę, tačiau mano, kad nepelnytai, – Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje pateikęs nuteistasis siekė, jog būtų atleistas nuo jam skirtos laisvės atėmimo bausmės.

R. Ivanauskas mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikoma baudžiamojo proceso įstatyme numatyta įstatymo nuostata, kuri panaikina „veikos nusikalstamumą arba kitokiu būdu lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį“.

D. Kedžio bičiulio pareiškime teismui pažymima, kad, jo manymu, Kauno žudynių bylą nagrinėjęs teismas esą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – netinkamai jį išaiškino, kai nusikalstamus veiksmus pripažino pagalba D. Kedžiui, taip pat esą priimant apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai buvo nepritaikytos įstatymo nuostatos, kuriomis nuteistasis gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės dėl ligos. R. Ivanauskas teigia, kad yra aklas, o dėl regos sutrikimo jam pernelyg sudėtinga atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis taip pat savo skunde nurodė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme buvo pažeistos jo teisės į teisingą teismą, todėl jis esą nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl to yra pagrindas atnaujinti baudžiamąjį procesą.

„Manau, kad yra pagrindas mane atleisti nuo bausmės arba man skirtą bausmę sušvelninti“, – savo pareiškime R. Ivanauskas paprašė atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, taip pat – į Lietuvos Konstituciją bei baudžiamojo proceso įstatymus.

Raimundas Ivanauskas
Toks R. Ivanausko pareiškimas nustebino Kauno žudynių byloje valstybinį kaltinimą palaikiusį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Redą Savicką. Susipažinęs su nuteistojo pareiškimu prokuroras pažymėjo, kad po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo įstatyminė bazė, susijusi su R. Ivanauskui inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, nėra pasikeitusi, todėl šiuo metu nėra galiojančio įstatymo, kuris sudarytų pagrindą tokį prašymą nagrinėti ir tenkinti. Prokuroras teismo prašė nuteistojo prašymą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pritarė prokuroro R. Savicko pozicijai.

„Nuo nuosprendžio priėmimo jokie įstatymai, švelninantys nuteistojo padėtį, naujai nėra priimti, konkrečiai tokių įstatymų savo prašyme nenurodo ir nuteistasis, todėl dar kartą svarstyti nuteistajam paskirtos bausmės dydžio klausimo teismas neturi teisinio pagrindo“, – pabrėžė teisėjos Daivos Kazlauskienės pirmininkaujama teisėjų kolegija.

Pasak teismo, R. Ivanauskas savo prašyme įvardijo įvairius tarpusavyje nesusijusius teisinius pagrindus, kuriuos taikant prašė atnaujinti procesą ir sušvelninti bausmę arba išvis nuo jos atleisti.

„Pažymėtina, jog galimybė taikyti įstatymo nuostatas dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos buvo vertinta tiek priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, tiek ir jį peržiūrint apeliacine ir kasacine tvarka“, – teismas pabrėžė, kad teismų procesiniai sprendimai Kauno žudynių byloje yra įsiteisėję, todėl nekvestionuotini ir yra vykdytini.

Tai jau ne pirmas kartas, kai R. Ivanauskas bandė atnaujinti baudžiamąją bylą, – praėjusių metų birželį jis kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį ir paprašė baudžiamąją bylą išnagrinėti iš naujo, nes esą teisėsauga turi patikrinti su prokuratūra bendradarbiavusio ir tuo metu valstybės saugoto liudytojo Mindaugo Žalimo parodymų patikimumą – nuteistasis nurodė, kad Policijos departamento pareigūnų bylą, kurioje šie buvo kaltinami neužkirtę kelio Kauno žudynėms, nagrinėję teismai nusprendė, jog jis nėra patikimas liudytojas.

Generalinis prokuroras, susipažinęs su nuteistojo prašyme nurodytais argumentais, nutarė tyrimo neatnaujinti. Vėliau šio nutarimo pagrįstumą patvirtino Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs R. Ivanausko skundą.

„Papildomai pažymėtina, jog baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, suteikiant galimybę iš naujo įrodinėti įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus suinteresuotam asmeniui“, – nutartyje nurodė teisėja Jurgita Kolyčienė.

R. Ivanauskas kreipėsi į generalinį prokurorą ir nurodė, kad kitoje baudžiamojoje byloje atsakomybėn buvo patraukti Policijos departamento pareigūnai, kuriuos prokuratūra kaltino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi, kai šie neužkirto kelio Kauno žudynėms. Anot nuteistojo, šioje byloje teismai suabejojo su teisėsauga bendradarbiavusio slaptojo liudytojo M. Žalimo parodymais – 2018 m. pabaigoje televizija viešai paskelbė paneigimą dėl viešai paskelbtos informacijos, jog pareigūnai žinojo apie D. Kedžio planuojamą įvykdyti nusikaltimą ir turėjo visas galimybes užkirsti tam kelią.

R. Ivanausko teigimu, tai yra svarbi aplinkybė, nes „M. Žalimo parodymai buvo pripažinti melagingais“ – vienas iš informacijos šaltinių Kauno žudynių byloje taip pat buvo slaptojo liudytojo parodymai. Nuteistasis pažymėjo, kad M. Žalimo parodymai nebuvo nuoseklūs, todėl atnaujinus procesą reikėtų dar kartą juos įvertinti.

Tačiau teismas su tuo nesutiko: „Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas liudytojo M. Žalimo parodymų melagingumas, tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, apie kurią R. Ivanauskas nebūtų žinojęs jo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, taigi pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių šiuo atveju nėra.“

Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. birželį R. Ivanauską pripažino kaltu dėl kurstymo ir padėjimo nužudyti du ir daugiau žmonių, bet po metų apeliacinės instancijos teismas jį išteisino dėl kurstymo žudyti, tačiau paliko galioti tą pačią aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Kauno žudynės visą Lietuvą sukrėtė 2009 m. spalio 5 d. – prie savo namų buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius, kurį D. Kedys kaltino pedofilija, o paskui nužudyta Violeta Naruševičienė, kurios sesuo Laimutė Stankūnaitė buvo D. Kedžio sugyventinė.

Teisėsauga yra nurodžiusi, kad šiuos nužudymus, įtariama, įvykdė D. Kedys – tą pačią dieną turėjo būti nušauta ir L. Stankūnaitė, ir verslininkas Andrius Ūsas, moteriai padėjęs kovoti dėl dukros globos.

Dėl šio nusikaltimo prokurorai D. Kedžio negalėjo apkaltinti, nes jis vėliau buvo rastas miręs užspringęs nuo skrandžio turinio, tačiau dėl padėjimo ir kurstymo „žudyti velnius“ (išgalvotus pedofilus ir jiems esą pardavinėjusias seseris) baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas D. Kedžio draugas R. Ivanauskas ir buvusi jo sugyventinė Eglė Barauskaitė, kurią vėliau teismas išteisino.

Tuo metu R. Ivanauskas anksčiau teisėjų prašė jį išteisinti arba atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos – jis yra aklas. Tačiau teisėjai nutarė, kad regos problemos nebuvo kliūtis padaryti inkriminuotų nusikaltimų: „Tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. Ivanauskas apako, jo nuo atsakomybės neatleidžia.“

Andrius Ūsas ir Laimutė Stankūnaitė
Bylą išnagrinėję teismai yra nustatę, kad R. Ivanauskas kartu su E. Barauskaite ir D. Kedžiu atvyko pas tuo metu valstybės saugomą liudytoją M. Žalimą, pokalbių metu jis buvo įkalbinėjamas padėti D. Kedžiui „žudyti velnius“, taip pat buvo išdėstyta, ką planuoja daryti: pradėti nuo Kauno apygardos teismo teisėjo J. Furmanavičiaus, paskui važiuoti pas seseris Stankūnaites, vėliau – pas verslininką A. Ūsą, kurį jie kaltino pedofilija.

Vyrai buvo apgalvoję maršrutą, žinojo, kur bus planuojami nužudyti žmonės. Dar 2009 m. rugsėjo 16-ąją M. Žalimas iš R. Ivanausko paėmė tris krepšius, kurie buvo reikalingi D. Kedžiui slapstytis, ir juos tądien nuvežė į sodo namelį.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad jau prieš geras dvi savaites iki žudynių buvo žinoma, jog D. Kedys žudys spalio 5-ąją. Į J. Furmanavičių buvo šauta 8, o į V. Naruševičienę – 6–7 kartus.