Vasario-kovo mėnesiais vykdytos visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ apklausos rezultatai rodo, kad prieš paskelbiant karantiną, ketvirtadalis (24 proc.) piliečių žadėjo atlikti būsto remontą, tačiau pandemija šiuos planus sujaukė – užsidarė statybinių medžiagų parduotuvės, meistrai negalėjo dirbti, o lėtėjanti ekonomika daugelį žmonių privertė skaičiuoti santaupas.
Bendrovės „Credit Service“ direktorė Giedrė Štuopė teigia, kad užklupus sunkmečiui, žmonės ėmė itin riboti savo išlaidas, taupyti, laukti akcijų bei nuolaidų, o anksčiau išsikeltus tikslus atidėjo vėlesniam laikotarpiui.
„Mūsų turimais duomenimis, būtent būsto remontui paskutiniu metu taupė apie ketvirtadalis šalies gyventojų. Leisti sau atnaujinti būstą daugiausia planavo vidutinio amžiaus žmonės, respondentai su vidutinėmis (701-1200 eurų) ar su didžiausiomis (virš 1200 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį“, – situaciją apžvelgia G. Štuopė.
Apklausos rezultatai rodo, kad remontui didžioji dalis apklaustųjų (35 proc.) nurodė išleisiantys daugiau nei tūkstantį eurų. Taip pažymėjo didmiesčių gyventojai bei tie, kurių mėnesio šeimos pajamos siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Kiek mažesnė dalis – 28 proc. – šiems darbams žadėjo skirti nuo 500 iki tūkstančio eurų, o 30 proc. gyventojų tikino nenorintys viršyti 500 eurų ribos. Taip daugiausia atsakė mažesniuose miestuose ar kaime gyvenantys asmenys.
Pandemijos laikotarpis atsiliepė ir gyventojų piniginės turiniui – daugelis buvo priversti išleisti turimas santaupas. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad 28 proc. šalies gyventojų jau pirmąjį karantino mėnesį kasdienėms reikmėms naudojo turimas santaupas, kurias buvo atidėję būsto remontui, kelionėms, didesniems pirkiniams ar „juodai dienai“. Karantinui tęsiantis, santaupas naudojančių žmonių skaičius tik augo.
Tyrimo duomenys rodo, kad būsto atnaujinimo darbams pinigus skolinasi net ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų – tai daugiau vyresni nei 30 metų amžiaus, dirbantys asmenys.
