Dvi savaites prieš Kalėdas Kinijos technologijų įmonės „OneConnect“ vadovai susėdo į lėktuvą ir išskrido į Niujorką. Juos pasitiko šaltai – tuo metu JAV įstatymų leidėjai ruošėsi uždrausti šnipinėjimu Pekinui įtariamai Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ bendradarbiauti su JAV agentūromis. Tačiau „OneConnect“ savo tikslą pasiekė. Gruodžio 13 d. jos akcijas imta pardavinėti Niujorko akcijų biržoje, taip pritraukiant 312 mln. dolerių. Biržoje įmonė įvertinta 3,7 mlrd. dolerių. Analitikai prognozuoja, kad įmonės akcijų kaina per kitus 12 mėnesių išaugs 70 proc.
Įmonės strategijos vadovo Dai Ke žodžiais tariant, „OneConnect“ tiekia dirbtinius smegenis ir nervų sistemą į skaitmeninę erdvę persikeliančioms finansų įmonėms. Ji aptarnauja visus didžiausius Kinijos paskolų tiekėjus ir 99 proc. žemesnės grandies tiekėjų. Įmonė plečiasi Azijoje ir ieško naujų darbuotojų JAV, kur turi ir tyrimų laboratoriją – ir vis dėl to daugelis žmonių apie ją nėra nė girdėję. Ji – viena iš įmonių, keičiančių besivystančiose pasaulio šalyse tekančių pinigų srautų kelius. Pasak UBS banko atstovo Huw van Steeniso, ji taip pat kovoja „nuotoliniame kare“ su JAV milžinėmis.
JAV vis labiau pasiryžusi užkirsti kelią priešininkių likvidumui, tad Kinija skiria laiko ir pinigų kurti savus pinigų kelius. Ji išbandė SWIFT papildančią ir galbūt vieną dieną ją net pralenksiančią pranešimų sistemą. Tuo tarpu dvi didžiulės technologijų įmonės „Alibaba“ ir „Tencent“ jau susikūrė tai, ką JAV banko „Citigroup“ vadovas Paco Ybarra vadina „paraleline bankų sistema“. Abiejų įmonių „skaitmeninėmis piniginėmis“ naudojasi daugiau kaip po 1 mlrd. vartotojų, o jomis apmokama daugiau kaip pusė sandorių parduotuvėse ir daugiau kaip trys ketvirčiai sandorių internete.
Naujų metodų paieška
Mokėjimo sistemos labiau susijusios ne su pinigų, o su informacijos perdavimu. Procesas paprastai apima du bankus, kurie apsikeičia žinutėmis apie tokius dalykus kaip siuntėjo tapatybė ir prieinamos lėšos. Vienos šalies bankai kalba ta pačia kalba, todėl pervedimus galima vykdyti atnaujinant centrinio banko apskaitos įrašus. Tačiau tarptautiniai mokėjimai gali kelti problemų. Skiriasi taisyklės ir standartai, o pasaulyje nėra vieno bendro centrinio banko, kuriame būtų galima užfiksuoti pervedimą.
Atliekant didelės vertės mokėjimus finansų pasaulyje paprastai naudojama „korespondentinė“ bankininkystės sistema. Sudarius dažniausiai abipusius susitarimus, vienas bankas vienoje šalyje saugo indėlius, priklausančius kitam bankui kitoje šalyje. Kai klientas iš antrosios šalies nori sumokėti kam nors pirmojoje šalyje, bankas nurodo korespondentiniam bankui pasinaudoti tais indėliais. Tačiau daugelis bankų tiesioginio ryšio neturi, tad kol pasiekia galutinį tikslą, pinigai turi pereiti kelias stoteles. Tam reikia, kad kiekvienas bankas turėtų identifikaciją, žinučių sistemą ir bendrą kalbą.
Visus šiuos dalykus suteikia SWIFT. Šis tinklas tobulintas jau daug dešimtmečių, todėl sukurti ką nors panašaus į jį labai sunku. Tačiau yra dvi priežastys, kodėl didžiajai pasaulio daliai verta pabandyti. Pirmoji – politinė. Nors organizacija ne amerikietiška, JAV gali ja remdamasi daryti spaudimą draugams ir izoliuoti priešus. 2018 m. JAV pagrasinus, kad imsis veiksmų, jei iš sistemos nebus pašalinti Irano bankai, SWIFT iškart pakluso.
O antroji priežastis tokia – dėl to, kad tinklas labai sudėtingas, pervesti pinigus į kitą šalį brangu ir ilgai užtrunka. Daugelis užduočių, pavyzdžiui, patikrinti, ar klientai nėra žinomi nusikaltėliai, atliekamos dukart. Kad patenkintų numatomą paklausą, bankai turi turėti laisvų užsienio valiutos fondų (kurių vertė visame pasaulyje sudaro apie 10 trln. dolerių). Be to, sistema nėra visiškai apsaugota nuo įsilaužimų. 2016 m. programišiai iš Šiaurės Korėjos pasinaudojo pavogta SWIFT identifikacija ir iš Niujorke saugomos Bangladešo centrinio banko sąskaitos pasisavino 81 mln. dolerių.
Startuoliai šias problemas išspręsti bando mažindami operacijų kiekį, reikalingą bankams ir įmonėms naudojantis SWIFT sistema. Vieni dirba su gavėjų šalių įmonėmis, kurios suskaldo didelius mokėjimus, pavyzdžiui, darbo užmokesčius, į mažas dalis. Kiti kaupia pervedimus, kad galėtų mokėti mažiau mokesčių. Finansinių technologijų įmonės „Airwallex“ vadovė Lucy Liu teigia, kad norėdama patenkinti augančią Kinijos eksportuotojų paklausą, jos įmonė persikėlė iš Australijos į Honkongą. Kai kurios finansinių technologijų įmonės SWIFT išvis nesinaudoja. JAV įmonė „Ripple“ sukūrė kriptovaliutą, kurią naudoja kaip tarpinę valiutą pervedimams tarp dvi skirtingas valiutas turinčių šalių.
Kriptovaliutomis domisi ir vyriausybės. Tarp jų pirmauja be partnerių eksperimentuojanti Kinija, kurioje jau pateikta 120 prašymų suteikti patentą skaitmeninės valstybės valiutos sistemai – daugiau negu bet kurioje kitoje valstybėje. Kai kas baiminasi, kad Kinija privers valiuta naudotis „Kelio ir juostos“ iniciatyvoje dalyvaujančias šalis. „Dėl to kyla grėsmė mūsų vertybėms“, – teigia buvęs prezidento D. Trumpo patarėjas Timas Morrisonas. Tačiau atrodo, kad Kinijai labiau rūpi vidiniai tikslai. Kadangi didelėje dalyje jos ekonomikos grynieji nebenaudojami, vyriausybė skaitmeninę jos pačios kontroliuojamą valiutą laiko itin svarbia norint apsaugoti vidines mokėjimo sistemas. Be to, ji nori pasirūpinti, kad į žmonių kišenes nepatektų „Facebook“ planuojama išleisti kriptovaliuta „Libra“.
Kiti dairosi į tarptautinius eksperimentus. Singapūras ir Kanada bei Honkongas ir Tailandas kartu tikrino, ar centrinių bankų kuriamos skaitmeninės valiutos galėtų padėti komerciniams bankams vykdyti tarptautinius pervedimus. Jų bandymai buvo sėkmingi, tačiau juose dalyvavę programuotojai abejoja, ar sistema kada nors galėtų susidoroti su dideliu pervedimų kiekiu.
Kriptovaliutos
Norėdamos prekiauti slapčia, šalys atskalūnės skaitmenine valiuta naudojasi jau dabar. Šiaurės Korėja pasinaudojo mokėjimais kriptovaliuta, kad galėtų finansuoti ginklų importą. Rusija naudojosi „bitcoin“ kriptovaliuta apmokėti infrastruktūrą, 2016 m. padėjusią įsilaužti į JAV Demokratų partijos serverius. Tačiau ši slapta ekonomika labai maža. Duomenų įmonės „Chainalysis“ atstovas Jonathanas Levinas teigia, kad daugiausiai pervedimų, kuriuose naudota Venesuelos sukurta kriptovaliuta „petro“, įvykdyta paskutiniajame 2019 m. ketvirtyje – tačiau jų vertė tesiekė 8 mln. JAV dolerių.
Tuo tarpu Europa bandė užsiimti mainais. Praeitais metais Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija pradėjo naudoti „Instex“ – sistemą, skirtą suderinti iš Irano naftą arba maisto produktus perkančių įmonių mokėjimus su įmonių, pardavinėjančių savo prekes Iranui, čekiais. Teoriškai taip prekės galėtų keliauti tarp šalių nenaudojant pinigų. Tačiau kol „Instex“ įvykdytas pirmasis sandoris, teko laukti 14 mėnesių. Daugelis Europos įmonių su JAV prekiauja daugiau negu su Iranu, todėl bijo būti įtrauktos į juodąjį sąrašą.
Vis dėlto toliausiai pasistūmėjo Kinija. 2015 m. ji sukūrė CIPS – tarpbankinę žinučių sistemą, skirtą palengvinti tarptautinius mokėjimus juaniais. Joje naudojama ta pati kalba kaip ir SWIFT, todėl ji gali kontaktuoti su kitų šalių mokėjimo sistemomis. Kol kas ja naudojasi tik 950 institucijų – mažiau kaip 10 proc. SWIFT narių skaičiaus. Tačiau, Cornello universiteto akademiko Eswaro Prasado žodžiais tariant, „svarbiausia, kad ji yra“.
Tikroji revoliucija vyksta mažos vertės pervedimuose. JAV kortelių sistemą, kaip ir SWIFT, pakeisti sunku. Jai priklausantys bankai ir pardavėjai vienas kitu pasitiki, nes laikosi gerai patikrintų taisyklių. Jiems taip pat patinka patogios sistemos atsiskaitymo platformos, kurios kiekvienos dienos gale apskaičiuoja „grynąsias“ pozicijas. Dėl to konkurentų sistemoms jas nurungti sunku. 2014 m. bijodama, kad dėl sankcijų nebegalės naudotis amerikietiškomis kortelių sistemomis, Rusija susikūrė savo sistemą, kuri dabar apima 17 proc. šalies kortelių. Tačiau jos 70 mln. kortelių toli gražu neprilygsta 5 mlrd. „Visa“ ir „Mastercard“ kortelių. Tuo tarpu Kinijos „UnionPay“ kiekis – ne problema, tačiau iš 7,6 mlrd. jos kortelių tik 130 mln. išduotos ne žemyninėje Kinijos dalyje, o jomis naudojasi daugiausiai turistai.
Kur kas rimtesnis pokytis – valstybės vadovaujamos vidinių mokėjimo sistemų reformos. Norėdamos atgauti svarbiausios infrastruktūros kontrolę, maždaug 70 šalių perdarė vietines sistemas, kad bankų pervedimus būtų galima vykdyti vos palietus ekraną. Labiausiai šioje srityje pažengusi Europa, kuri sujungė vietos tinklus į 35 šalis ir daugiau kaip 500 mln. gyventojų apimantį bloką. Sujungti sistemas bando ir pietryčių Azija. Kovo 5 d. pirmą kartą sujungtos Indijos ir Singapūro sistemos.
Tuo tarpu Kinija atsilieka nuo kaimynių. Tačiau tai gali būti nesvarbu. Regiono prekybos lyderė gali pasinaudoti kitų sistemomis. „Kai tik Malaizijos sistema pradės veikti, ji ras būdą dirbti su Kinija“, – teigia buvęs „Visa USA“ pirmininkas Philas Heasley. Dėl visa ko Kinija kuria ir privačią sistemą.
Vos prieš penkerius metus pirkti ne didžiausiuose miestuose buvo sunku. Nedaugelis parduotuvių priėmė korteles. Joms nepatiko mokesčiai, be to, daugelis neturėjo ryšio, reikalingo prisijungti prie terminalų. Norint pirkti bet ką, išskyrus kasdienius daiktus, reikėjo pluoštų grynųjų. Tačiau masiškai paplitus išmaniesiems telefonams daugelis klientų terminalus ėmė nešiotis su savimi. O išradus QR kodus klientai įgavo galimybę sumokėti net tada, kai prekeivis neprisijungęs.
O sujungus abi šias naujoves viskas pasikeitė. Praeitais metais Kinijoje mobiliuoju telefonu sumokėta už 347 trln. juanių (49 trln. JAV dolerių) vertės prekių – 35 kartus daugiau, negu 2013 m. 92 proc. šios rinkos užima dvi milžinės. Technologijų įmonių grupės „Tencent“ programėlė „WeChat Pay“ dominuoja pinigų pervedimo tarp asmeninių sąskaitų srityje, o finansinei „Alibaba“ atšakai „Ant Financial“ priklausanti „Alipay“ dominuoja pervedimų įmonėms srityje. Iš savo banko sąskaitos atsisiuntę skaitmenines „pinigines“ vartotojai gali mokėti už beveik bet ką – nuo kelionės taksi iki sąskaitų už komunalines paslaugas ir apsilankymus pas gydytoją. Tokios „piniginės“ mokesčio iš vartotojų neima, tačiau ima mokestį iš norinčių pasitraukti, taip skatindamos visus pasilikti jos sistemoje.
Įsitvirtinusios savo rinkoje šios „superprogramėlės“ ėmė plisti po visą pasaulį. Atsiskaitymus „Alipay“ dabar priima 56 šalių ir regionų parduotuvės, bandančios pritraukti Kinijos pirkėjų. „Alipay“ taip pat nusipirko kitų „piniginių“ įmonių mažumos akcijų paketus devyniose Azijos jurisdikcijose, kad galėtų daryti įtaką pramonei neteikdama prašymų gauti vietos licenciją.
Už tarptautinę veiklą atsakingas „Ant Financial“ vadovas Douglasas Feaginas teigia, kad sujungti „pinigines“, į kurias įmonė investavo, dabar nelaikoma prioritetu. Tačiau kiti mano, kad įmonė laukia, kol vietos „piniginės“ pasieks kritinę masę. „Galbūt ji ir nesivadins „Ant Financial“, – teigia konsultacijos įmonės „Kapronasia“ atstovas Zennonas Kapronas, – bet vienas iš jų tikslų – galų gale sukurti vieną tarptautinę „piniginių“ platformą.“ „Ant Financial“ ekspertizė pritraukė ir įmonių iš tolimesnių šalių. „Alipay“ QR formatą pritaikė šešios Europos mobiliųjų „piniginių“ programėlės.
Žinoma, Kinijos finansinių technologijų įmonėms pasiseks ne visada. Kai kuriose rinkose kreditinės kortelės arba tarpbankinės sistemos pernelyg populiarios. Tačiau kova dėl mokėjimo metodų slepia didesnę kovą dėl jas įgalinančios programinės ir aparatinės įrangos. O šią kovą Kinija laimi.
Žemų palūkanų normų ir aukštų skaitmenizacijos kainų spaudžiami Azijos bankai bando prisivyti konkurentus „keldamiesi į debesiją“ – t. y., laikydami duomenis didžiuliuose specializuotų tiekėjų serveriuose. Tyrimų įmonės „Forrester“ atstovas Dave Bartoletti tikina, kad Azijoje (ir Europoje) vyksta „svarbiausias mūšis“ dėl debesijos finansų srityje. Aparatinės įrangos srityje pirmauja „Alibaba“. Įmonė Azijos ir Ramiojo vandenyno regione teikia penktadalį debesijos infrastruktūros – daugiau kaip dvigubai daugiau negu dvi didžiausios jos varžovės „Amazon“ ir „Microsoft“ kartu sudėjus.
Kinijos technologijų įmonės pirmauja ir programinės įrangos srityje. Poreikis greitai atlikti didžiulius kiekius pervedimų (praeitais metais per Kinijos kasmetinę apsipirkimo šventę, vadinamąją „Vienišių dieną“, „Alibaba“ pirmąjį milijardą dolerių uždirbo vos per 68 sekundes) padėjo „Ant Financial“ ir „Tencent“ įvaldyti automatizavimą, pasinaudoti mašinų mokymusi ir išmokti apdoroti didžiulius kiekius duomenų. Jos abi pasinaudojo šiais įgūdžiais sukurti lanksčius skaitmeninius bankus. O tada prasidėjo varžybos, kas nustatys identifikacijos ir saugumo standartus, kurie bankams ir mokėjimams persikeliant į internetą itin svarbūs. „Tecent“ priklausančio „WeBank“ atstovas Henry Ma teigia, kad jų veido atpažinimo programa klysta mažiau kaip vieną kartą iš milijono (tuo tarpu žmogaus akis klysta maždaug 1 proc. dažnumu).
Abu bankai greitai auga. „Ant Financial“ priklausantis „MYbank“ jau aptarnauja 20 mln. iš 100 mln. šalies mažų ir vidutinių įmonių. Be to, jis nuomoja savo įrangą dar 200 bankų ir tikisi, kad galės išmėginti jėgas atliekant bandymus užsienio rinkose Honkonge ir Singapūre. Investuotojai mano, kad bankų internacionalizavimas daug žada – paskutinį kartą siekdama finansavimo privati įmonė „Ant Financial“ įvertinta 150 mlrd. JAV dolerių. O „WeBank“ eina kitu keliu. Ji savo sukurtą infrastruktūrą siūlo kaip atvirąją programinę įrangą, kad užsienio bankai galėtų ją tobulinti.
Tačiau didžiausias „Tencent“ ir „Alibaba“ pasiekimas buvo pažadinti kitą milžinę. Pasak įmonės inovacijų vadovo Jonathano Larseno, 1 trln. turto turinti Kinijos draudimo įmonė „Ping An“ pamatė didžiulį pokytį finansų srityje taip pat nusprendė tapti debesijos įmone. 1 proc. savo pajamų (praeitais metais vertų 164 mlrd. dolerių) į mokslinių tyrimų ir plėtros sritį investuojanti įmonė pradėjo 32 atskirus verslus, padedančius eksportuoti namuose kuriamas technologijas.
Vienas strategiškai svarbiausių jos kūrinių – tai gruodį akcijas Niujorke pradėjusi pardavinėti „OneConnect“. Įmonės debesija paremtos paslaugos apima įvairiausias sritis, nuo biuro darbų iki bendravimo su klientais. 2018 m. Singapūre atidarytas pirmasis jų užsienio biuras dabar turi 200 darbuotojų. Jis aptarnauja 47 klientus 16‑oje užsienio rinkų, tarp jų ir Tailandą (kuriame ketina tapti vieno iš trijų didžiausių bankų kreditinių kortelių apdorojimo sistemos tiekėju) ir Europą.
O Covid‑19 pandemija šioje srityje gali būti naudinga. Darbuotojams negalint išeiti iš namų viso pasaulio bankai stengiasi perkelti daug duomenų apdorojančius procesus, pavyzdžiui, rizikos valdymą, į internetą. Taigi „OneConnect“ naudojasi savo žavesiu ir bando įsitvirtinti rinkoje – o šįkart net nereikia niekur skristi.