Remiantis naujausia ERPB regioninių ekonominių perspektyvų prognoze, Lietuva yra ypač pažeidžiama dėl „palyginti didelės ekonominės produkcijos dalies“, gaunamos iš mažmeninės prekybos, kurią dėl „pasaulinių vertės grandinių sutrikimų“ „krizė paveikė labiausiai“.
Kaip rašoma ERPB pranešime žiniasklaidai, atsigavimas priklausys nuo laipsniško viruso suvaldymo priemonių švelninimo ir grįžimo į normalią veiklą antroje metų pusėje.
Lietuvos BVP 2019 m. išaugo 3,9 proc. – daugiausia dėl stipraus eksporto ir investicijų. Tačiau dėl koronaviruso krizės šalies ekonomikai šiuo metu gresia rimtas nuosmukis. Tokios paslaugos kaip mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimas ir maitinimas sudaro palyginti didelę ekonominės produkcijos dalį (32 proc. BVP). Kaip tik šias paslaugas krizė labiausiai ir paveikė. Sutrikimai pasaulinėse vertės grandinėse veikiausiai paveiks gamybą, nes maždaug 25 proc. Lietuvos gamybos žaliavų tenka įsigyti iš užsienio.
Siekdamas apsaugoti darbo rinką, parlamentas patvirtino darbo užmokesčio kompensaciją kompanijoms, nukentėjusioms nuo koronaviruso krizės. Valstybė galėtų padengti 60 procentų darbo užmokesčio, tačiau subsidija neviršytų minimalaus 607 eurų mėnesinio atlyginimo. Buvo padidintos ir valstybinės paskolų garantijos, pvz., per „Invega“ – nacionalinę finansų instituciją, skatinančią verslo finansavimą.
2020 m. BVP galėtų apsiriboti 7 proc. sumažėjimu, o 2021 m. vėl paaugti 5 proc.
Ekonomika visuose ERPB regionuose šiais metais gali susitraukti vidutiniškai 3,5 proc., o 2021 m. tikėtinas 4,8 proc. atsigavimas, teigiama prognozėje, perspėjant, kad šie apskaičiavimai gali svyruoti dėl „precedento neturinčio netikrumo“.
ERPB vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik teigia, kad pasauliui brendant iš krizės, ateityje būtina planuoti aktyvesnį bendradarbiavimą ir pasirūpinti didesniu ekonomikos atsparumu.
„Krizė tapo sunkiu smūgiu ir išeiti iš jos bus nelengva. Dabar ne laikas užsiimti ekonominiu nacionalizmu ir protekcionizmu. Laikas formuoti geresnę ateitį per tarptautinius laisvosios prekybos, klimato kaitos švelninimo ir ekonominio bendradarbiavimo įsipareigojimus“, – teigia ji.
Ataskaitoje daroma prielaida, kad krizė neturės rimtesnio poveikio ilgalaikei ekonominio augimo trajektorijai, nes augimas trečiojo ketvirčio pabaigoje atsigaus, tačiau gali turėti reikšmingą ilgalaikį ekonominį, politinį ir socialinį poveikį.
„Jei socialinis atsiribojimas tęsis žymiai ilgiau, nei tikėtasi, recesija gali būti kur kas gilesnė, o 2019 m. vienam gyventojui tekęs produkcijos lygis nebus pasiektas dar kelerius metus“, – nurodoma prognozėje.
Visuose ERPB regionuose izoliacijos priemonės paveikė vidaus paklausą ir pasiūlą. Išoriniai sukrėtimai apima staigų prekių kainų kritimą, kuris atsiliepia prekių eksportuotojams, pasaulinių vertės grandinių sutrikimą, turizmo žlugimą ir perlaidų sumažėjimą.
Prognozė skirtingiems regionams
ERPB investuoja į kylančias ekonomikas nuo Vidurio ir Rytų Europos iki Vidurinės Azijos ir Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos. Tikėtina, kad beveik visose ERPB šalyse ekonomika šiemet susitrauks – su keletu išimčių, įskaitant Turkmėnistaną ir Uzbekistaną, Vidurinę Aziją ir Egiptą.
Vidurinės Azijos ekonomika, patiriantį spaudimą dėl prekių kainų ir perlaidų mažėjimo, šiemet vidutiniškai susitrauks 1,2 proc., o 2021 m. atsigaus 5,8 proc.
Kazachstanas ir Uzbekistanas naudoja turimus rezervus, kurie suteikia reikšmingą stimulą jų ekonomikoms. Tačiau mažesnes šalis, tokias kaip Kirgizijos Respublika, Mongolija ir Tadžikistanas, žemyn tempia ypatingai ribota fiskalinė erdvė ir reikšmingas skolos perteklius.
Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse (CEB) griežtos izoliacijos priemonės apima masinį įmonių ir mokyklų uždarymą, o sutrikusios vertės grandinės trukdo gamybai, įskaitant automobilių pramonę, kuri Slovakijoje sudaro beveik pusę visos pramonės produkcijos. Silpnesnė išorinė paklausa greičiausiai dar labiau atitolins atsigavimą. Numatoma, kad 2020 m. gamyba regione sumažės 4,3 proc., tačiau 2021 m. atsigaus net 4,5 proc.
Prognozėje pažymima, kad Lenkija, didžiausia CEB ekonomika, 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės metu pasirodė ypatingai atspari. Tikimasi, kad koronaviruso krizė šalies verslui ir užimtumui turės rimtesnį poveikį, atsižvelgiant į aukštą Lenkijos integraciją į pasaulines vertės grandines ir aktyvią prekybą, ypač Europos Sąjungoje (ES). Lenkijos ekonomika 2020 m. susitrauks 3,5 proc., o 2021 m. atsigaus 4 proc.
Prognozėje teigiama, kad Rytų Europos ir Kaukazo šalims koronaviruso krizė veikiausiai turės didelę įtaką, atsižvelgiant į įtemptas pasaulines finansų rinkas, stiprų spaudimą vietinėms užsienio valiutų rinkoms ir sumažėjusią užsienio paklausą eksportui.
Žemesnės prekių kainos dar labiau apsunkino situaciją angliavandenilių ir metalų eksportuotojams – Azerbaidžanui, Ukrainai ir Armėnijai, o numatomas perlaidų sumažėjimas darys spaudimą disponuojamoms namų ūkių pajamoms, ypač Moldovoje, Armėnijoje, Ukrainoje ir Gruzijoje. Turizmo pajamų praradimas suduos skaudų smūgį Gruzijos ekonomikai.
Ukrainoje sumažėjusi užsienio paklausa ir dėl visuomenės sveikatos apsaugos priemonių, įvestų viruso plitimui suvaldyti, sumažėjusi vidaus paklausa atsiliepė gamybos ir paslaugų sektoriams. Prognozuojama, kad 2020 m. ekonomika susitrauks 4,5 proc., o 2021 m. atsigaus 5 proc.
Prognozėje teigiama, kad Rusijai gresia dvigubas sukrėtimas dėl koronaviruso pandemijos, sudavusios smūgį pasaulinei paklausai, ir žlugusio susitarimo apriboti naftos gavybą, dėl kurio smarkiai nukrito naftos kainos ir ženkliai sulėtėjo veikla.
Kadangi šalies ekonomika ir toliau priklauso nuo naftos, jos kainų kritimas turėjo reikšmingą poveikį, ypač atsižvelgiant į fiskalinius stimulus, kurių prireiks norint kompensuoti pandemijos padarinius. Prognozuojama, kad Rusijos ekonomika 2020 m. susitrauks 4,5 proc., o 2021 m. augs 4 proc.
ES nares Pietryčių Europoje taip pat smarkiai paveikė koronaviruso krizė, o ekonominiai sutrikimai daugiausia kilo dėl turizmo, ypač Kipre, Graikijoje ir Bulgarijoje.
Vakarų Balkanuose prognozuojama, kad Bosnija ir Hercegovina, Šiaurės Makedonija ir Serbija nukentės dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo, kadangi šios šalys turi stiprią gamybos bazę. Albanijai ir Juodkalnijai įtakos turės turizmo nuosmukis, o Kosove ir tam tikru mastu kitose Vakarų Balkanų ekonomikose sumažėjusios perlaidos sumažins ir vidaus paklausą.
Tikėtina, kad koronaviruso pandemija smarkiai paveiks augimą ir Turkijoje, nes 2020 m. BVP sumažės 3,5 proc., o 2021 m. atsigaus iki 6 proc. Prognozė labai priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, skirtų viruso suvaldymui, trukmės ir masto.
Tikimasi, kad Viduržemio jūros regiono pietinėje ir rytinėje dalyje neigiamas koronaviruso poveikis pasireikš per turizmą (kuris 2019 m. buvo pagrindinis visų regiono ekonomikų augimo veiksnys), vidaus paklausos mažėjimą dėl izoliacijos priemonių, pagrindinių prekybos partnerių paklausos smukimą ir sulėtėjusias tiesiogines užsienio investicijas.
Prognozuojama, kad šio regiono ekonomikos 2020 m. susitrauks vidutiniškai 0,8 proc., o 2021 m. atsigaus 4,8 proc.
Egipte, didžiausioje regiono ekonomikoje, augimą palaikė dideli viešųjų statybų projektai ir telekomunikacijų bumas. Tikimasi, kad Egipto ekonomika šiemet augs 0,5 proc., o 2021 m. – 5,2 proc.
Visos kitos regiono ekonomikos – Jordanija, Marokas, Libanas ir Tunisas – šiemet turėtų susitraukti. Ypač staigiai – 11 proc. – trauksis Libanas, jau patyręs recesiją 2018 ir 2019 m.
