Gegužės 9-ąją Baltarusijos sostinėje Minske surengtas karinis paradas, skirtas paminėti vadinamąją Pergalės dieną, sutraukė minias žmonių.
Tiesa, nepaisant 75-ojo jubiliejaus, jos buvo pastebimai menkesnės nei ankstesniais metais. Pačios Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, paradą lauke stebėjo apie 15 tūkst. žmonių – palyginimui, 2017 metais žiūrovų buvo 250 tūkst., o 2015-siais – net apie 600 tūkst.
Nepaisant to, Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka ir jo gerbėjai toliau kartoja mitą – viruso grėsmės nėra, tai tik masinė panika. Tokių gerbėjų yra ir Lietuvoje. Sąmokslo teorijos garsėjantis tinklaraštininkas Algimantas Lebionka.
Kas melas
Balandžio pabaigoje jis skleidė sąmokslo teorijas, esą A. Lukašenkai bando nurodinėti Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Tarptautinis valiutos fondas ir „kitos globalistinių pinigų šeimininkų organizacijų“, tarp kurių neva yra ir „planų užgrobti baltarusių tautos turtą siekiantys sionistai“.
Dabar dešimtis tūkstančių peržiūrų sulaukusiame įraše tikinama, kad Baltarusija neva parodė, kad virusas ir jo sukeliama liga tėra isterija, tad A. Lukašenka nušluostė nosis visiems, kas „pridėjo į kelnes“ dėl koronaviruso.
Šis coronavirusas buvo padarytas ir išplatintas tam, kad pinigų šeimininkai galėtų apvogti pasaulio tautas, paskandinti jas skolų pelkėje, o po to pusvelčiui supirkti aktyvus. Mus gi numatyta „paskiepyti“ vakcinomis su nanočipais ir paversti vergais geitsų ir sorošų kuriamame elektroniniame konclageryje“
, – tikino A. Lebionka.
Sąmokslo teorija apie tai, kad koronavirusas tėra dirbtinai sukurtas, siekiant pasipelnyti arba apvogti pasaulio tautas bei paskiepyti vakcinomis su mirkoschemomis nesyk išjuokta ir paneigta. Tačiau teiginiai dėl neva nekaltos ir nepavojingos pandemijos bei paties viruso „sudėties“ verti atskiro dėmesio. Ir į tai galima atsakyti net pačios Baltarusijos oficialia statistika.
Naujausiais duomenimis, Baltarusijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius per parą padidėjo 933 – iki 23 906. Tai pirmadienį patvirtino šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Per visą infekcijos plitimo šalies teritorijoje laikotarpį mirė 135 įvairiomis lėtinėmis ligomis sirgę pacientai, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas“. Nuo vasario pradžios Baltarusijoje atlikta 274 060 testų dėl koronaviruso.
Vien nuo gegužės 10-sios naujų koronaviruso atvejų Baltarusijoje padaugėjo beveik 2 tūkst., o nuo praėjusios savaitės užfiksuota per 7,2 tūkst. naujų atvejų. Ir jei daugelyje Europos šalių būtent griežtos karantino priemonės leido sumažinti kasdienį susirgimų skaičių, tai Baltarusijoje šis skaičius nuolat augo – nuo kelių dešimčių patvirtintų atvejų per dieną, iki kelių šimtų balandį, o gegužės pirmoji savaitė parodė, kad kasdien naujų atvejų patvirtinama apie 800. Ligoninėse ir ambulatoriškai šiuo metu gydoma jau per 17 tūkst. pacientų, užsikrėtusių koronavirusu.
Pirmasis atvejis Baltarusijoje patvirtintas vos kovo pradžioje. Palyginimui, Baltarusijoje koronavirusu susirgo daugiau žmonių, nei gyventojų skaičiumi didesnėse Lenkijoje (16 tūkst.) ir Ukrainoje (per 15 tūkst.), nors pastarosiose šalyse oficiali mirtingumo statistika yra didesnė.
„Sėkmingos“ Baltarusijos kovos su koronavirusu priemonės paremtos ne tik A. Lukašenkos valia – jis prieš tai viešai šaipėsi iš koronaviruso ir jį siūlė gydyti pirtimi, degtine bei traktoriumi, bet ir sudėtinga Baltarusijos situacija, apie kurią nesyk užsiminė pats šalies vadovas. Esą jis gali bet kada paskelbti griežtas karantino priemones, bet tada šalis nebeturės iš ko gyventi.
„Karantinas, komendanto valanda ir panašiai. Klausykite, visa tai paprasta, mes tai per kelias paras padarysime. O ką ėsime?“ – balandžio 7-ąją, praėjus dienai po pirmosios karinio parado repeticijos, savo poziciją griežtai pakartojo A. Lukašenka. Jis taip pat laisvai interpretavo Pasaulio sveikatos organizacijos įspėjimus Baltarusijai.
„Matome Baltarusijos epidemijos plitimo sustabdymo politikos, išsaugant sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą, rezultatus. Sistemos išteklius pandemija gali išeikvoti, ką ir matėme įvykstant daugelyje valstybių. Baltarusija – ne išimtis.
Daugelis šalių buvo pasiruošusios, turėjo atsargų, tačiau jų nepakako, staigiai daugėjant sunkių atvejų“, – spaudos konferencijoje Minske balandžio 11 d. sakė PSO misijos vadovas Patrickas O‘Connoras. Po kelių dienų A. Lukašenka savo šalies ministrams tai išvertė kaip PSO pagyras Baltarusijai, kad ši esą sėkmingai susitvarko su situacija.
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta – šalis turi apie 2,7 tūkst. plaučių ventiliavimo aparatų: „kol kas“ jų prireikė dešimtims asmenų, tačiau kiek tas „kol kas“ tęsis, jei užsikrėtimų „ūmiomis kvėpavimo takų ligomis“ skaičius ir toliau augs tokia eksponentine progresija, niekas nesiryžta spėlioti. Sveikatos apsaugos ministro V. Karaniko teigimu, daroma viskas, kad būtų kuo greičiau izoliuoti užsikrėtimo židiniai, – esą griežtai testuojami visi su užsikrėtusiais kontaktą turėję asmenys.
Dar kovą surengta Tyrimų bendrovės „Satio“ apklausa parodė, kad net jei šalyje nėra oficialaus karantino, 48 proc. baltarusių prisipažino ėmę vengti masinio susibūrimo vietų. Net 70 proc. apklaustųjų pasisakė už viešų renginių draudimą, daugiau nei pusė – už mokymo įstaigų uždarymą ir darbą iš namų.