1.Visgi, iš kur atkeliavo pirmasis bitkoinas?
Vienas iš ypatumų, kuris paskatino susižavėjimą bitkoinu, yra bitkoino kūrėjo, prisistačiusio Satoshi Nakamoto vardu, sprendimas susieti monetų kūrimą su pastangomis, būtinomis norint išvengti klastojimo. Bitkoiną generuoja vadinamieji kasėjai, kurių kompiuteriai atlieka sudėtingus apskaičiavimus, patvirtinančius operacijas blokų grandinėje (angl. blockchain), viešojoje skaitmeninėje knygoje (angl. ledger). Kasėjai (į tinklą sujungti kompiuteriai) varžosi vieni su kitais dėl naujų žetonų, arba užmokesčio už bloką, kitaip žinomo terminu bloko atlygis (angl. block reward).
2. Kas yra bitkoino „padalijimas“?
Užmokestis užprogramuotas vis mažėti perpus. „Halving“ arba „Halvening“ – taip apibūdinamas šis padalijimo procesas (terminas minimas bitkoino kode). Padalijimai vyksta kas ketveri metai ar panašiai, - arba tiksliau, kas 210 000 sandorių blokų. Kaip galima spėti iš pavadinimo, už vieną teisingai išspręstą bloką kasėjai gauna perpus mažesnį atlygį. 2009 metais, kai atsirado bitkoinai, kasėjai gaudavo 50 bitkoinų už bloką, bet pirmąjį padalijimą 2012 metais tas atlygis sumažėjo iki 25, per antrąjį padalijimą 2016 metais – iki 12,5, o per artimiausią šįmet numatytą padalijimą sumažės iki 6,25 bitkoino, arba BTC.
Pastaba: diagramoje matyti atlygio mažėjimas per pirmuosius šešis dalijimus. Iš viso numatyti 64 padalijimai.
3. Kam to reikia?
Bitkoino išleidimas ribojamas keliais būdais. Pirmiausia, pagal jo įkūrimo protokolą bitkoinų kiekis apyvartoje ribotas – jų niekada nebus daugiau nei 21 milijonas. Toks ypatumas atrodo patrauklus daugeliui tų, kurie baiminasi, kad popieriniai pinigai – išleidžiami vyriausybių, – gali prarasti savo vertę dėl infliacijos, jeigu jų bus išspausdinta pernelyg daug. Šalininkai tvirtina, kad bitkoino vertė, priešingai, garantuotai augs. Be to, padalijimas varžo infliaciją, periodiškai lėtindamas bitkoinų kūrimo greitį, kad neviršytų paklausos. Kitų apžvalgininkų nuomone, padalijimai gali pasitarnauti kaip „paskubėk-ir-pirk“ signalas, perspėjantis, kad lėtesnis augimas bus neatsiejamas nuo kainų kilimo.
4. Kada vyks bitkoino padalijimas?
Artimiausias padalijimas turėtų vykti 2020 metų gegužę, ir internete gausu įvairiausių spėjimų. Apskritai numatyti tikslią datą sudėtinga, nes laikas, per kurį generuojami nauji blokai, gali sulėtėti arba pagreitėti, atsižvelgiant į daugelį veiksnių. Remiantis daugeliu prognozių, iš viso bus 64 bitkoinų padalijimai, kol iki maždaug 2140 m. galutinis šių pinigų kiekis pasieks 21 mln. bitkoinų ir nustos augęs. Kai tai nutiks, kasėjai nebegaus atlygio ir, manoma, kliausis įplaukomis, kurios ateityje bus sugeneruojamos iš didžiulio pervedimų srauto komisinių, – pagal panašų principą dabar dirba kreditinių kortelių bendrovės.
5. Ar padalijimai visada skatina bitkoino kainos augimą?
Šis klausimas virto karštų diskusijų objektu. Anksčiau vykę padalijimai sutapdavo su sparčiu kainos šoktelėjimu. Pavyzdžiui, 2012 metais bitkoino vertė per dvylika mėnesių po padalijimo išaugo apie 8 000 proc., o po 2016 metų padalijimo pakilo dar beveik 1 000 proc. Kita vertus, skeptikai tvirtina, kad sieti kainos didėjimą su padalijimu yra geriausiu atveju netinkama. Antrasis padalijimas vyko tuo metu, kai bitkoinas buvo vis labai pripažįstamas plačiu mastu, ir sutapo su pirminių monetų, daugelis kurių turėjo būti perkamos kartu su bitkoinu, platinimu. Pavyzdžiui, Paulas Donovanas, vyriausiasis „UBS Global Wealth Management“ ekonomistas sako, kad bet kuris su bitkoino struktūra susipažinęs žmogus supras jo padalijimo procesą, tačiau yra galimai „naivių“ investuotojų, kurie to nesuvokia – kai kurie iš jų gali būti įtikinti įsigyti žetonus būtent dėl padalijimo. Kita vertus „Canaccord Genuity“ analitikai teigia, kad „padalijimo“ įvykiai turi svarbų psichologinį komponentą ir gali ir toliau turėti įtakos bitkoino kainai.
6. Kokį poveikį tai turės kasėjams?
Bitkoinų kasimui būtina milžiniška energija, tiek visiems apskaičiavimams atlikti, tiek vėsinti juos atliekančius perkaitusius kompiuterius; štai kodėl nemažai kasybos platformų galima rasti atokiuose pasaulio kampeliuose su pigia hidroenergetika, pavyzdžiui, Mongolijoje. Bitkoino kasimo kaina gali svyruoti nuo 3 500 iki 6 500 JAV dolerių ar daugiau, atsižvelgiant į įrangos, elektros kainą, taip pat ir į tai, kur laikoma techninė įranga. Be to, auganti konkurencija tarp kasėjų išstumia smulkesnius dalyvius iš verslo. Penki Kinijoje įsikūrę kėsimo subjektai šiuo metu kontroliuoja beveik pusę visų skaičiavimo pajėgumų bitkoinų sistemoje.
7. Jeigu aš turiu bitkoinų, ar padalijimas turės man kokios nors įtakos?
Ne, tik tiek, kiek būsite paveikti bet kokio vėlesnio kainos pakitimo: tapsite turtingesni arba skurdesni. Bet bus neįmanoma suprasti, kiek tas pasikeitimas yra tiesiogiai susijęs su padalijimu.
8. Esu girdėjęs apie bitkoino atsišakojimą, „forking“. Ar tai tas pats?
Ne. Atsišakojimai įvyksta, kai kokia nors bitkoinų bendruomenės grupė nusprendžia pakoreguoti žetono programinę įrangą, dažnai siekdama ją patobulinti. Jeigu tokiam pasikeitimui pritaria didžioji bendruomenės dalis, jokio atsišakojimo nėra. Be jeigu jį naudoja tos grupės mažuma, tuomet atsiranda monetos atšaka. Paprastai šie šalutiniai produktai išleidžiami nauju pavadinimu ir su naujomis charakteristikomis ir dažnai naudojasi bitkoino pripažinimu. Po to, kai kai kurios tokios atšakos sulaukė šalininkų – ir uždirbo savo kūrėjams pinigų, – atsišakojimai tapo populiaresni. „Bitcoin Cash“ yra viena iš garsiausių tokių atšakų. Jos „hard fork“ išsišakojimas, tai yra atsiskyrimas nuo „Bitcoin“ 2017 metais, sukėlė maniją: dešimtys programuotojų grupių puolė kurti pinigų, įvairiais būdais koreguodami originalųjį kompiuterio kodą.
