Pasak „Vogue“, Ch. Dioras gimė 1905-aisiais Normandijos pakrantėje, pajūrio miestelyje Granvilyje, o būdamas penkerių persikėlė į Paryžių.
Kaip rašo nickiswift.com, 1940-aisiais Ch. Dioras buvo pašauktas į karinę tarnybą. 1942-aisiais, sugrįžęs iš karo, jis drauge su Pierre‘u Balmainu ėmė darbuotis pas kiutiurjė Lucieną Lelongą. Šiame darbe Ch. Dioras turėjo galimybę susipažinti su vadovavimo mados namams paslaptimis ir subtilybėmis.
1946-ųjų gruodį jis įkūrė savo vardo mados namus Paryžiuje, 30 numeriu pažymėtame Avenue Montaigne pastate.
Tačiau jau nuo pat pradžių Ch. Dioro darbus lydėjo prieštaringi vertinimai. Tiek Antrojo pasaulinio karo metu, tiek kurį laiką po jo trūko audinių, o Ch. Dioro kuriamiems apdarams reikėjo labai daug medžiagų. Kaip teigiama, jo sukurtai suknelei buvo vidutiniškai sunaudojama 18 metrų audinio. Nepaisant kritikos, kurios dizaineris sulaukdavo už tokį gausų audinių naudojimą, Ch. Dioro mados namai ir toliau klestėjo.
Tačiau žymųjį mados dizainerį supo daugybė paslapčių ir neįprastų įvykių, o pats paslaptingiausias dalykas, ko gero, yra keistais gandais apipinta Ch. Dioro mirtis.
Buvo nepaprastai prietaringas
Sėkmės mados pasaulyje Ch. Dioras sulaukė netrukus po Antrojo pasaulinio karo. Pokario Europa juo susižavėjo būtent dėl didžiulių apdarams naudojamų audinio kiekių ir prabangaus gausa pasižyminčio stiliaus. Po karo ribojimų ir skausmo tai buvo tikras palengvėjimas ir atgaiva. Pasak „Vogue“, Ch. Dioras „padėjo sugrąžinti Paryžiui džiaugsmu trykštančios mados sostinės vardą, kuriuo jis kažkada didžiavosi“.
Visgi žinoma, kad Ch. Dioras buvo labai prietaringas ir, kaip tvirtinama, ši jo savybė metams bėgant vis stiprėjo. Tad kiekvienoje dizainerio kolekcijoje būdavo bent vienas paltas, pavadintas Granvilio – jo gimtosios vietos – vardu. Be to, kiekvieno kolekcijos pristatymo metu būdavo bent vienas modelis, vilkintis pakalnutėmis – mėgstamiausiomis Ch. Dioro gėlėmis – apkaišytą drabužį.
Tačiau labiausiai įsiminė tai, kad Ch. Dioras niekados negalėdavo pradėti aukštosios mados pasirodymo nepasitaręs su savo taro kortų būrėja.
Ch. Diorui mirus, jo mirtį gaubiančios aplinkybės kėlė daugiau klausimų nei atsakymų.
Pirmo keisto dalyko, susijusio su Ch. Dioro mirtimi, pradžia siekia laikus dar iki dizainerio mirties. Tada, 1955-aisiais, Ch. Dioro dizaino asistentu tapo 19-metis Yves‘as Saint Laurentas. Po to, 1957 m., Ch. Dioras susitiko su jaunuolio motina Lucienne Mathieu-Saint Laurent. Kaip teigiama, šio susitikimo metu Ch. Dioras pasakė moteriai, kad jos sūnų pasirinko savo įpėdiniu.
Nors toks sprendimas reiškė puikias naujienas jos sūnui, jaunojo dizainerio motina pasimetė, nes Ch. Diorui tuo metu buvo tik 52 metai. Kodėl jis jau nusprendė išsirinkti sau įpėdinį? Keista, tačiau toks sprendimas pasirodė esąs reikalingas, nes 1957 m. spalio 24 d. Italijoje, Montecatini Terme, besilankęs Ch. Dioras netikėtai mirė.
Pasak Paryžiuje esančio Yves‘o Saint Laurento muziejaus, Ch. Dioras mirė nuo širdies smūgio. Tačiau daugelis šaltinių dalijosi kitokia informacija apie šį liūdną įvykį.
Londone esančio Dizaino muziejaus duomenimis, Ch. Dioras mirė nuo širdies smūgio, tačiau tuo metu jis paspringo žuvies kaulu. Kaip teigia žurnalas „Paris Match“, jis mirė nuo širdies smūgio lošdamas kortomis.
Dar viena mįslinga versija pateikiama Paryžiaus aristokrato ir visuomenės veikėjo Alexis von Rosenbergo (barono de Rede) knygoje „Alexis: The Memoirs of the Baron de Rede“: teigiama, kad Ch. Dioras mirė nuo širdies smūgio, susijusio su energingais lytiniais santykiais.
