Ar kreiptis į šį teismą, ketvirtadienį ketina apsispręsti Seimas.
Parlamentarai ketina prašyti KT ištirti, ar prezidento Gitano Nausėdos pernai gruodžio 16 d. dekretas, kuriuo teikta Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų dar nepaskyrus AT pirmininke, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymui.
Seimas taip pat ketina paprašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar Seimo 2020 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo nuostatoms.
Kreipimąsi į KT inicijavo 29 Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlė Seimui pripažinti negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento nutarimą dėl LAT teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
Seimo narys konservatorius Jurgis Razma yra įregistravęs nutarimo projektą, kuriame siūlo balandžio 21 d. priimtą Seimo nutarimą pripažinti netekusiu galios nuo jo priėmimo momento.
ELTA primena, kad Seimo narių slapto balsavimo rezultatai lėmė tai, kad Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu AT teisėja S. Rudėnaitė atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nepaskyrus jos AT pirmininke.