Gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams galėtų darbdaviai, kurie per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų, prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pavyzdžiui, neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas ar patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo koronaviruso, sąrašą.
Vyriausybė nurodė, kad subsidijų dydžiai po karantino įprastai galėtų siekti 100-30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus „ant popieriaus”. Pirmais dviem mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus du – 50 proc. ir paskutinius du mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama šešis mėnesius po karantino.
Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti darbo paieškos išmoką, kuri, kaip teigiama, galėtų padėti apsaugoti asmenis nuo staigaus pajamų sumažėjimo ar netekimo susidūrus su nedarbu. Ši išmoka būtų mokama Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems bedarbiams, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas ir jie nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.
Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komitetas trečiadienį pritarė keleto parlamentarų pasiūlymui, kad savarankiškai dirbantiesiems skirta išmoka būtų mokama ir praėjus dviem mėnesiams po ekstremalios situacijos ar karantino atšaukimo.
Komitetas taip pat pritarė „valstiečių“ Tomo Tomilino ir Virginijos Vingrienės siūlymui didesnę darbo užmokesčio subsidiją, galinčią siekti ne daugiau kaip du minimalius mėnesio atlyginimus, skirti, jei darbdavys įtrauktas į bendrą socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, ES žaliojo kurso tikslų siekimą bei socialinį dialogą, sąrašą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prieš tai siūlė didesnę subsidiją skirti įmonių, patenkančių į potencialaus augimo įmonių sąrašą, darbuotojų darbo užmokesčiui.
Taip pat posėdyje pritarta siūlymui Užimtumo įstatyme numatyti, kad savarankiškai dirbantys asmenys, kurie susikurtų sau naujas darbo vietas, nes pakeistų savo vykdomos ekonominės veiklos rūšį, galėtų gauti valstybės paramą. Ji negalėtų viršyti 11,5 minimalių mėnesio atlyginimų.
Ketvirtadienį Seimas turėtų priimti sprendimą ir dėl vienkartinės 200 eurų išmokos skyrimo daliai asmenų. Ji būtų skiriama, jeigu žmogui iki 2020 metų gruodžio 31 dienos buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija ir panašiai.
Ši priemonė nukreipta į beveik 910 tūkst. asmenų.
