Nesakysiu, už ką balsuoti jums. Patys sugalvosite. Juo labiau čia ne agitacija už konservatorius, nes jie beveik tokie pat blogi, kaip valstiečiai, ir tuoj paaiškinsiu kodėl.
Paaiškinu: idiotiškiausi alkoholio įstatymai, pavyzdžiui, sausa rugsėjo pirmoji prasidėjo ne nuo valstiečių, o nuo konservatorių Talibano. Kalbos reguliavimo policija irgi ne Karbauskio sugalvota. Bažnytinių laisvadienių pasiutpolkę, tris valstybines šventes per metus ir kitokį tinginių skatinimą irgi ne valstiečiai mums įgrūdo.
Tik tie, kas dar nemoka rašyti, dar nėra pasisakę apie tai, kad valstiečių 200 eurų senoliams prieš rinkimus yra ciniškas rinkėjų papirkinėjimas. Aiškinimai, kad čia netyčia prie rinkimus išeina, nes „Sodra“ nesusisuks greičiau, yra dvigubas cinizmas ir melas.
Kodėl? Nes tada, kai reikia didelių kolūkiečių šeimai visiems šeimos nariams užsirašyti ant savęs išmokas, po vieną išmoką visiems vaikams, kūdikiams, marčioms, žentams ir anūkams, tai viskas įvyksta labai greitai. Kai Sveikatos ministerijoje reikia priedus po tūkstantį pasiskirti dideliems vadovams, viskas būna dar greičiau. Visa kita (pavyzdžiui, priedai medikams) būna lėtai ir po daugelio svarstymų, išskyrus, žinoma, kyšius rinkėjams. Rinkėjams kyšiai mokami prieš balsavimą, todėl prieš rinkimus juos ir išmokės.
Pagirsiu už eleganciją ir taupumą vyriausią kolūkietį: Ramūnas Karbauskis užsiminė (tik užsiminė), kad tų išmokų gali būti ir daugiau. Nebūtinai jos bus vienkartinės. Vertimas: senjorams padalinsim po du šimtus prieš rinkimus, ir pažadėsim, kad jei būsit geri, tai gal ir dar bus grybų radybų.
Duok dėdei bučkį. Tai yra aukštasis pilotažas, beveik kaip trąšas maišyti: sumokam po du šimtus, kitus pažadam, kad gal bus, gal nebus, ir tokiu būdu turėsim išlaidą tik dviejų šimtų, o pelno kaip už tūkstantį, nes pažadas juk nieko nekainuoja. „Imk, čia viskas tau, nusipirk ką nors gražaus, o vėliau gal dar duosiu.“
Priminsiu tiems, kas jaunesni ir neprisimena, apie ką čia buvo viskas. Sovietinės Lietuvos žmonės, kaip ir visi sovietiniai žmonės, neturėjo pinigams normalių bankų, nei skandinaviškų, nei jokių kitų. Buvo tik taupomoji kasa, medinių pinigų sandėliukas varguoliams, kur sąskaitų informaciją spausdino rašomąja mašinėle ant kartono lapukų.
Paskui Sovietų Sąjunga žlugo ir žlugo jos valiuta, rublis, iš kurio liko sauja pelenų, beverčiai skaičiukai. Valstybės, kuri tuos pinigus prašvilpė, jau nebeliko, tos santaupos buvo dingusios kartu su kitais dalykais – pažadais apie komunizmą, karais Afrikos džiunglėse ir Afganistano kalnuose, olimpinėmis pergalėmis, iškovotomis vaistais prišertų atletų ir visais kitais džiaugsmais. Tų rublinių pinigų nebebuvo, dėžutėje tuščia ir paimti nėra iš ko. Tiksliau, ten buvo beverčiai popieriukai: daugeliui viso gyvenimo santaupų būtų užtekę penkiems buteliams alaus.
Tačiau šalyje buvo daug marinuotų asmenų, vis dar neatsigavusių po kūjo ir pjautuvo imperijos žlugimo, kurie įsivaizdavo, kad teisingumą galima padaryti, tvarka bus ir kad jiems už jų dešimtmečius beprasmio darbo bus kompensuota. Jie nieko daugiau nesugalvojo, ką veikti gyvenime, todėl dešimtmečiais vogdavo kolūkiuose kombinuotuosius pašarus, užsirašydavo nedirbtus darbadienius, įmonėse gamino netikusią produkciją, mokyklose mokė vaikus melagingos istorijos, liepdavo vaikams skaityti kolaborantų ir stribų literatūrą ir kitaip prisidėjo prie vagių ir apgavikų valstybės egzistavimo. Ir jie tikėjosi premijų ir apdovanojimo.
Ano meto gudrūs politikai, žinodami, kad dorovingieji ir principingieji gauna perspektyvoje amžinąjį gyvenimą, o apsukrūs ir ciniški gauna rezultatus iškart, sugalvojo padalinti palaimos tablečių visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Kodėl apsimoka imti visų pinigus ir dalinti pensininkams? Nes pensininkai uoliausiai balsuoja ir labiausiai reaguoja į primityvų skatinimą. Taip ir buvo padaryta.
Kitos socialinės grupės gali pasikramtyti nagus ar pasičiulpti nykštį. Jei daug balsuotų jaunimas, tai papirkinėtų juos. Bet jaunimas nėra aktyvus, todėl turės palaukti, kol taps senimu, nebeturės ką veikti ir vaikščios prie balsadėžių. Tada kyšius pradės dalinti jiems.
Karbauskis yra gabus kaip velnias. Kai žmogus gerai moka maišyti trąšas ir kūrybiškai europaramą susirinkti, tai, žinokite, kad jis ir kyšį mokės pasiūlyti rinkėjams taip gerai, kad visi kiti liks žiopčioti. Čia ne koks nors lito grąžinimas, ne kainų reguliavimas privačiose parduotuvėse, ne valstybinis bankas ir kitokie populistiniai kliedesiukai. Čia ne tautiniai rūbeliai visiems vaikams ir ne kitokie kolūkiniai Naisių vasaros šokiai ir žaidimai.
Tiesiog pinigai į sąskaitas. Nebus tokio gavėjo, kuris nepastebės. Nebus tokio pensininko, kuris nesupras, kad du šimtai eurų yra geriau negu nulis eurų.
Jeigu jūs nieko nedarysite, jūsų bobutė ir diedukas pasimaus ant šito jauko be jokio vargo, galite tuo absoliučiai neabejoti. Kai vienoje pusėje yra politikai, kurie skaldo tuos pačius juokus apie kareivį Šveiką, gerai reiškiasi instagrame ir murma kitokias miestetiškas nesąmones, o kitoje pusėje yra Ramūnas su keturias banknotais po penkiasdešimt eurų (kuriuos tik ką ištraukė iš kišenės bobutės šeimynai), tai visiškai aišku, ką rinksis bobutė ar net minėtas diedukas.
Čia kaip šuniukui siūlyti vienoje rankoje dešrą, o kitoje – ekonomikos vadovėlį. Šuniukas visada pasirinks dešrą.
Todėl vienintelis būdas (jums gali nepatikti, bet klausykitės), yra nuvežti jūsų močiutei, babai, diedukui, bočiui, seneliui, tėvukui ar kitam žmogui, paėmus iš savų lėšų, tris šimtus eurų, įduoti į rankas ir pasakyti, kad čia iš kokios nors partijos, kuri jums patinka. Pakartokite garsiai tos partijos pavadinimą.
Kodėl tai apsimokės? Nes jeigu perrinks valstiečius, šituos pačius jūsų pinigus paims iš jūsų vėl nusiųs tiems patiems pensininkams, tik labai daug kas aptrupės valstybės įstaigose, išmokės sau už tai priedus, dar kitus Seimo nariai išsidalins kanceliarinėms. Ir nuo valstiečių valdžioje jūsų babai tikrai geriau nebus.
Neraginkite balsuoti už tam tikrą sąrašą mainais už pinigus: tai neteisėta. Taip pat neteisėta ir slėpti močiutės pasą, kaip pusiau juokais siūlo kai kas. Tiesiog vežkite pinigus savo senoliams, bočiams ir kitokiems senjorams (galit produktais, jei norite, irgi gerai – juo labiau, kad dabar daugelis namuose turi kruopų dešimčiai metų į priekį), nes valstiečių valdžios papirkinėjimas gali būti permuštas tik jūsų dar gausesnėmis dovanomis ir dėmesiu.
Taip Viduramžiais rinkdavo popiežių: kandidatai tepdavo pinigais ir dovanomis balsuojančius kardinolus, ir kas daugiau pridovanodavo, tą ir išrinkdavo. Ar girdėjote ką nors, kas tais laikais būtų išrinktas už gerus darbus, gerus ketinimus ir dorybę? Ne, nes tokių nebuvo.
Taip bus ir šiais laikais. Valstiečiai išrikiavo savo artileriją ir žinome, ką jie darys. Žiopsojimas ir bėdojimas dar niekam nepadėjo. Kiekvienas paremkime savo artimiausią senjorą, ir viskas bus gerai. O tris šimtus eurų be vargo ras kiekvienas.