„Mums dabar lemiamos dienos ir šiek tiek neramu. Jei gegužę bus drėgmės, derlius bus geras. Mums reikia, kad gegužę ir birželį iškristų bent po 20-30 mm lietaus. Tai dvi lietingos dienos per mėnesį“, – aiškina A. Macijauskas ir sako, kad per paskutinius dvejus metus dirvoje susiformavo drėgmės trūkumas, upės išsekę ir drėgmės trūksta.
Žiemkenčiai peržiemojo labai gerai, tačiau jau matosi, kad jiems trūksta vandens, nes iš dirvos jo nebegauna pakankamai. Jei lis šią ir ateinančią savaitę „bent po kibirą kvadratiniam metrui“, derlius bus puikus.
„Kitas pavojus tai karščio bangos, kai temperatūra pakyla virš trisdešimties laipsnių šilumos. Tada augalai patiria milžinišką stresą, nes augalai, kuriuos mes auginama, prie jų neprisitaikę. Jei tai užtrunka kelias valandas, tačiau pas mus birželį buvo, kai jos nekrito kelias dienas. Tai pražūtinga“, – aiškina A. Macijauskas.
Kalbant apie ekonominius rodiklius, jis didesnio pavojaus nemato. Kainos kol kas palyginus aukštos, nors ir ne rekordinės. Netgi rapsai, kurie priklauso nuo naftos vartojimo, biržoje kainuoja 360-370 eurų už toną. Kviečiai apie 180 eurų. Tai daugiametis vidurkis.
„Guodžia tai, kad nepaisant stojančios pasaulio ekonomikos kainos nekrinta. Tačiau mums nerimą kelia tai, kad ūkiams trūksta finansavimo. Vaizdžiai kalbant, bankai užsuka kranelius. Finansinės institucijos mažina skolinimosi limitus. Ūkininkai nebegali gauti kreditan trąšų, sėklos, technikos. Už viską reikalaujama mokėti čia ir dabar. Iš kitos pusės, atsiskaitymo terminai už produkciją ilgėja. Jei anksčiau buvo įprasta, kad už parduotus grūdus mokėdavo per 15-30 dienų. Dabar reikia džiaugtis jei atsiskaitys per 2-3 mėn“, – kas vyksta dėsto A. Macijauskas ir prognozuoja, kad rudeniop atsiskaitymo terminai tik ilgės.
Asociacijos vadovas sako, kad jie neprašo paramos ir kompensacijų. Užtenka valstybės garantijų, kad būtų galima dirbti ir įmonės bei bankai drąsiau skolintų. Kitaip prekyba užstrigs, arba tie, kurie turės grynųjų, derlių pirks kur kas pigiau nei jie kainuoja biržose. Tam reikia garantijų bent 100 milijonų eurų. Pasak ūkininko, jie neprašo grynų pinigų ar pašalpų. Tiesiog reikia suderinti su ES ir šiai programai panaudoti ES lėšas.
Iš kitos pusės, nors kainos gana geros, tačiau atsipalaiduoti nėra kaip.
„Konkurencija su Ukraina artimiausius dešimt metų tik didės. Jie leido parduoti žemę ir tai paskatins viso sektoriaus proveržį, nes pritrauks daug investicijų, skolinimosi limitai, kai galės užstatyti žemę, bus padidinti“, – prognozuoja A. Macijauskas ir sako, kad šalies potencialas toks, jog jie galėtų išmaitinti visą Europos Sąjungą.
Ukrainiečiai jau keletą metų iš eilės kuria rekordinius derlius. Ar Rusija išnaudos savo potencialą neaišku, nes jie sukūrė oligopolinę sistemą, kuri nekonkurencinga.
