„Norisi pasidžiaugti ir padėkoti visiems žmonėms, kurie betarpiškai prisidėjo prie to, kad mes turime pakankamai gerą situaciją šalyje. (…) Galbūt yra noras visiems mums, kad būtų konkreti data, pasakytume, kad viskas, tai praeitis, bet šiandien moksliškai pagrįstų duomenų tam neturime., neturime vaisto. Rizika išlieka didelė aukštos rizikos žmonės.
Turime susitaikyti, kad reikia gyventi su virusu greta, bet normalų ir įprastą gyvenimą su tam tikrais principais, vadovaujantis, kad galėtume nesukelti grėsmės nei sau, nei aplinkiniams“, – sakė ministras pirmininkas.
Delfi jau rašė, kad ši strategija galėtų būti peržiūrėta, jeigu būtų išpildyta bent viena iš trijų sąlygų: sukurta vakcina arba vaistai nuo viruso, arba būtų moksliškai įrodyta, kad susiformuoja imunitetas virusui.
Ją sudaro 5 principai: aukštos rizikos asmenų saugojimas, proaktyvus atvejų lokalizavimas, tinkamai informuota visuomenė, rodymais ir faktais grįsti sprendimai ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Premjeras S. Skvernelis kalbėjo, kad visi turime saugoti savo tėvus, senelius ir sergančius artimuosius, nes virusas jiems yra pavojingiausias. Bet tai nereiškia, anot S. Skvernelio, kad žmonės bus atriboti.
Viruso židiniai , anot Vyriausybės vadovo, ir toliau bus lokalizuojami.
„Ko gero išvengti židinių nepavyks, bet pavyko suvaldyti ir lokalinius židinius, tokiu principus ir toliau reikės vadovautis. Nesvarbu, kas tai būtų – miestas, namas, gyvenvietė, miesto rajonas, šeima. Reikės tas priemones taikyti“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Anot S. Skvernelio, toliau bus tęsiamas ir testavimas: tiek atsitiktinis, tiek židiniuose, simptomus turinčius asmenis.
Paprašytas įvardinti, kaip bus saugojami aukštos rizikos grupės asmenys, premjeras teigė, kad tai nelabai skirsis nuo to, kas naudojama dabar.
„Dalinai tas priemones matote ir dabar. Kaip ir minėjome pradžioje – tai yra darbo formų pasirinkimas, apsaugos priemonės. Tai priemonės, kurios pasiteisino per karantiną, priklausomai nuo rizikos laipsnio, kontakto pobūdžio, arba galės būti rekomenduojamos taikyti, arba privalės tai daryti“, – sakė S. Skvernelis.
Prakalbo apie naujovę keliaujantiems: nenurodžius buvimo vietos ribojimai būtų griežtesni
S. Skvernelis svarstė, kad turėtų būti visos ES bendra programėlė, kurią turėtų instaliuotis keliaujantys asmenys.
„Norėčiau, kad nebūtų programėlių, o bendra programėlė, adaptuota bendrai Europos Sąjungai (ES). Tai būtų, aišku, savanoriškas principas, leidžiantis lengviau keliauti ir judėti. Kas nenori diegtis tokios programėlės – turėtų tam tikrus suvaržymus ir apribojimus. O kas tą nori padaryti – tai būtų tikrai palengvinimas. Ir tai būtų tikrai palengvintų, kalbant apie galimų užsikrėtusių žmonių epidemiologinį tyrimą, kalbant apie atskiras teritorijas“, – sakė premjeras.
Gali kartotis
Kaip spaudos konferencijoje sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius, svarbiausiais uždavinys yra identifikuoti rizikos grupes.
„Vien Santaros klinikose gydėme daugiau kaip 200 pacientų, kurie sirgo COVID, ir dar kelis šimtus konsultavome ir pamatėme tam tikras tendencijas. Senyvo amžiaus, virš 60 metų, sergantys kitomis ligomis – šios grupės tapo tikru iššūkiu“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Pasak profesoriaus, ši strategija numato rizikos asmenų identifikavimą. Taip pat itin svarbu laiku nustatyti koronaviruso protrūkius ir sergamumą, kurie nesibaigė dar ir dabar.
„Sugrįžtant į mokyklas ateityje greičiausiai susidursime su mokyklomis, kur tokie protrūkiai vystysis. Todėl tą labai svarbu anksti įvertinti“, – sakė profesorius.
„Mes nežinome, kaip dažnai tos bangos gali kirtis, kaip dažnai jos gali kartotis“, – kalbėjo profesorius.
„Tai, kad šitas virusas nebaigs savo gyvavimo su šiuo pavasariu, tikrai yra tiesa“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Taip pat V. Kasiulevičius paminėjo, kad Lietuva ieško įvairių gydymo būdų pagydyti COVID–19 infekciją.
„Jau gydėme beveik 100 pacientų hidrochlorokvino ir azitromicino deriniu, ir iš tiesų, tai yra labai įdomi patirtis. Mūsų nuomone, ji tikrai gera daugeliui pacientų. Darome tą, ką daro ir kitos šalys. Lietuva pasižymi tuo, kad, palyginus su kitomis šalimis, kurios turi daug daugiau resursų, naudojame brangias technologijas, tokias kaip EKMO, įvairius medikamentus ir kitus inovatyvius sprendimus“, – kalbėjo profesorius.
Kaip sakė V. Kasiulevičius, grįžti į įprastą gyvenimą reikės pasirengti ir visai visuomenei, taip pat sveikatos sistemai, kuri turi išmokti prisitaikyti prie to, kad naujos koronaviruso bangos gali vėl kartotis.
„Nežinome, koks gali būti tų bangų dydis ir kaip dažnai jos galėtų kartotis, mokslo bendruomenė dar diskutuoja, aiškių atsakymų nėra. Bet stebima gripo istorija nuo devyniolikto amžiaus pabaigos, matėme, kad antroji banga visada didesnė. Bet tai ne visada taisyklė. Todėl negalime atsakyti, ar rudenį nebus blogiau nei pavasarį. Bet tai, kad virusas nebaigs savo gyvavimo su šiuo pavasariu, yra tikrai tiesa“, – kalbėjo gydytojas.
Taip pat profesorius priminė, kad per anksti atsipalaidavus kitos šalys susidūrė su antrąja banga, kaip įvyko Singapūre.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistė Daiva Razmuvienė spaudos konferencijoje sakė, kad karantine gyvename jau 50 dienų, o per šį laiką praėjo ne vienas ilgasis savaitgalis, kurio metu buvo aktyviai stebėta, kaip elgsis gyventojai.
„Bet nenuvylė visuomenė, sergamumo rodikliai, paskelbus karantiną kovo 16 dieną po truputį pradėjo mažėti, gerėti. Šiai dienai turime pavienius atvejus, bet reikia nepamiršti, kad viruso nepažįstame iki galo, ar neturės sezoniškumo, kaip plis vasarą, ar jis sukelia ilgalaikį imunitetą. Bet tenka pagirti visuomenę, išmokome, kad virusui reikia žmogaus, reiškia, turime išmokti tris pagrindinius dalykus: laikyti distanciją ne mažiau kaip 2 m, bendrauti ne ilgiau nei 20 minučių ir asmens apsaugos priemones naudoti“, – sakė D. Razmuvienė.