Praėjus 7 metams po Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo, statistiką galima pavadinti džiuginančia – galimybe pasinaudojo tik 2,6 tūkst. asmenų, o šiuo metu vykdoma kiek daugiau nei 1,5 tūkst. procedūrų. Prisimenant nuogąstavimus, kad įstatymu bus masiškai piktnaudžiaujama, šis skaičius – nedidelis.
Kas yra fizinio asmens bankrotas? Paprastai kalbant, tai yra teisinė procedūra, skirta žmonėms, kurių finansinė situacija greičiausiai nepagerės ir kurie neturi daug vilčių protingais terminais sugrąžinti skolas. Tai yra tam tikra nemokumo forma, iš kurios „išeinama“ nurašant beveik visas beviltiškas skolas ir leidžiant asmeniui startuoti iš naujo.
Tačiau fizinio asmens bankroto procedūra kartu reiškia ir griežtas taisykles bei apribojimus.
Bankrutuoti galima tik savo iniciatyva
Visų pirma, bankrotą gali inicijuoti tik pats asmuo. Dažniausiai dėl to kreipiasi žmonės, patiriantys rimtus finansinius sunkumus. Prieš keliolika metų įvykusi ekonominė krizė buvo tam tikras orientyras, parodęs, jog daug verslininkų neatsigavo dėl to, kad savo asmeniniu turtu laidavo už valdomas įmones, turėjusias didelius finansinius įsipareigojimus. Pvz., jeigu įsipareigojimai viršija 20 mln. eurų, tai asmuo neturi net teorinės galimybės per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais. Tai, beje, realus pavyzdys. Kur kas mažesnės skolos nėra kliūtis iškelti bankroto bylą.
Antra, fizinio asmens bankroto byla nekeliama kada tik sugalvojus. Dėl jos žmogus gali kreiptis tada, kai nebegali vykdyti 25 MMA (šiandien tai yra 15 175 eurai) viršijančių pradelstų skolinių įsipareigojimų ir kai visi mokėjimo terminai yra suėję. Tai – minimali suma, kuriai esant galima kreiptis į teismą dėl asmeninio bankroto.
Trečia, didelių skolų turėjimas automatiškai nereiškia, kad bus iškelta bankroto byla, kadangi įstatymų leidėjas numatė kelis „saugiklius“, iš kurių paminėsiu pačius svarbiausius.
Esminis kriterijus – sąžiningumas
Esminis ir kartu daugiausiai diskusijų keliantis reikalavimas yra asmens sąžiningumas. Teismai griežtai vertina, ar asmuo galėjo tapti nemokiu kreditorių interesų sąskaita. Kaip pavyzdį galima pateikti situaciją, kai žmogus skolindamasis kreditoriui melavo apie savo finansinę būklę arba, turėdamas įsipareigojimų, pardavė kokį nors turtą, tačiau gautas pajamas nuslėpė ir nepanaudojo skoloms grąžinti. Tinka įvairios situacijos, rodančios vengimą atsiskaityti su kreditoriais.
Nesąžiningumas nustatomas kai žmogus skolinosi neketindamas skolų grąžinti, klaidino kreditorius ir pan. Taip pat kai neįdėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to tapo nemokus, pvz., atsisakė įsidarbinti, atmetė Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymus, toliau skolinosi iš bankų ar didino įsiskolinimus už komunalines paslaugas, neišnaudojo galimybių parduoti arba išnuomoti turimą turtą ar pasirinkti mažesnį būstą ir pan. Atkreipsiu dėmesį, kad būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nesąžiningumo ir žmogaus nemokumo. Pvz., keli per trumpą laiką paimti vartojimo kreditai automatiškai nedaro žmogaus nesąžiningu.
Kita situacija, kai teismas nekels asmens bankroto bylos, yra žalingi įpročiai, todėl šis kelias netinka lošiantiems ar piktnaudžiaujantiems įvairiomis substancijomis, tačiau tik kai žalingi įpročiai yra tiesiogiai susiję su nemokumu. Tai reiškia, kad vien tai, jog asmuo girtauja ar lošia, nereiškia, kad bankroto nebus. Pvz. jeigu žmogus pralošė 5 tūkst. eurų, tačiau nemokus tapo dėl laidavimo už bankrutuojančią bendrovę, pomėgis lošti netrukdys iškelti bylos. Bet jeigu jis lošdamas prasiskolino ir dėl to prarado visą savo turtą, tai teismas gali neleisti asmeniui bankrutuoti.
Bankrutuoti greičiausiai nepavyks ir paaiškėjus, kad žmogus buvo teistas už tam tikrus su finansais susijusius nusikaltimus (pvz., kreditinis sukčiavimas, nusikalstamas bankrotas, aplaidus ir/ar apgaulingas buhalterijos tvarkymas ir pan.) ir būtent dėl jų tapo nemokus.
Bankrutuoti nepavyktų ir tuomet, kai tai nutinka... pernelyg dažnai. Turi būti praėję bent 10 metų nuo paskutinio fizinio asmens bankroto pabaigos arba proceso nutraukimo. Kadangi Lietuvoje šis įstatymas galioja dar tik 7 metus, teoriškai šis apribojimas galėtų būti pritaikytas nebent kai asmuo bankrutavo užsienyje. Bankroto byla taip pat nebus keliama kai asmens įsipareigojimai nepakankamai dideli arba iškelta bankroto byla individualiai įmonei, kurios savininkas jis yra.
Ilgas procesas
Kartais asmens bankrotas vertinamas paviršutiniškai ir kaip būdas gana lengvai nurašyti dideles skolas ir po bankroto nebeturėti jokių įsipareigojimų. Taip nėra.
Nors pats bankroto procesas teisme trunka sąlyginai neilgai, tačiau mokumo atkūrimo planas įgyvendinamas paprastai per trejus metus, nors kai kuriais atvejais gali būti ir trumpesnis (jeigu pavyksta susitarti su kreditoriais). Plane detaliai numatoma, koks turtas bus parduotas, kaip paskirstomos pragyvenimui reikalingos lėšos, skolų kreditoriams grąžinimo grafikai ir įvairios priemonės mokumui atkurti, pvz., persikvalifikavimas ar įsidarbinimas.
Tuos trejus metus tenka gyventi labai artimam kontakte su bankroto administratoriumi ir su nemažais gyvenimiškais suvaržymais.
Daugeliui aktualus klausimas – bankroto administratoriaus pasirinkimas. Skirtingai nei juridinių asmenų nemokumo procese, fizinis asmuo gali pats pasiūlyti administratoriaus kandidatūrą. Tokią pat teisę turi ir kreditoriai.
Galimybė išsaugoti vienintelį būstą išlieka
Įstatymas numato galimybę su kreditoriumi tartis dėl vienintelio būsto išsaugojimo. Esminis dalykas – nepažeisti kitų kreditorių interesų ir kad kiekvieną mėnesį mokėjimams kreditoriui (kurio naudai įkeistas turtas) skiriamos lėšos būtų mažesnės negu kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos.
Kas nutinka po fizinio asmens bankroto?
Grubiai tariant, pasibaigus bankrotui asmuo atleidžiamas nuo tolesnio skolų mokėjimo, taip sudarant jam galimybę išvengti skurdo ir sugrįžti į ekonominį gyvenimą. Tačiau negalima nurašyti alimentų ar baudų ir įkeitimu užtikrintų kreditorių reikalavimų, jei susitarta dėl įkeisto turto išsaugojimo. Todėl kreditą už šeimos būstą mokėti vis vien teks.
Tik pasibaigus bankroto procedūroms ir įgyvendinus mokumo atkūrimo planą asmuo gali sugrįžti prie įprasto gyvenimo.
