„Po truputį mes norime grįžti prie normalaus darbo“, – antradienį sakė A. Valantinas.

Karantino metu teismams kylančias problemas jis antradienį aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.

A. Valantino teigimu, bylų nagrinėjimas bus atnaujintas jau šią savaitę – atsirinktos bylos, kuriose yra mažiau proceso dalyvių, taip pat teismams duotos rekomendacijos, atnaujinus bylų nagrinėjimą, laikytis apsaugos priemonių.

Teisėjų taryba yra davusi rekomendacijas palaipsniui atnaujinti žodinius bylų nagrinėjimus, laikantis ypatingų apsaugos sąlygų. Kad atstumai būtų išlaikyti, apsaugos priemonės naudojamos, kad temperatūrą būtų galima pamatuoti ateinantiems žmonėms“, – teigė Teisėjų tarybos pirmininkas.

Jis taip pat pridūrė, kad karantinas jaukia didžiųjų bylų nagrinėjimą, nes procese dalyvauja daug žmonių – dėl to procesas gali užtrukti.

„Deja, bet taip yra, karantinas jaukia procesą, bet karantinas, matyt, neužsitęs. Nė vienos neišnagrinėtos bylos neliks. Taip, terminuose užtruksime“, – kalbėjo A. Valantinas.

Pokalbio su šalies vadovu metu, pasak Teisėjų tarybos pirmininko, aptarti ir galimi įstatymų pakeitimai dėl efektyvesnės teismų veiklos.

„Ėjo kalba apie tai, kad teismams reikėtų atsisakyti nebūdingų funkcijų, tai, tam reikia ir įstatymų pakeitimų. Dabar teismai daro daug ne savo darbo, kurį galėtų labai lengvai padaryti kiti, nes jeigu kalbame apie tai, kad teismas yra ginčo sprendimo institucija, o nemaža dalis pas mus yra reikalų, kur ginčo nėra“, – teigė A. Valantinas.

Vyriausybė balandžio pabaigoje pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui, kad baudžiamąsias bylas teismai galėtų nagrinėti nuotoliniu būdu.

Teisingumo ministerijos teigimu, tokiu būdu bus modernizuotas baudžiamasis procesas, sudaryta galimybė rengti teismo posėdžius, kai to neįmanoma padaryti įprasta tvarka, sutaupyta laiko.

Teisėjų tarybos pirmininkas sako, kad tai priemonė, kuri gali būti išnaudojama „protingai“, tačiau tuo nėra siekiama supaprastinti ir atpiginti procesą.

„Siekis yra teisingai išnagrinėti bylą“, – sakė A. Valantinas.

Šiuo metu baudžiamosiose bylose nuotoliniu būdu galima apklausti įtariamąjį arba liudytoją, ekspertą, jeigu jie negali atvykti į teismo posėdį.

Tačiau nėra įteisinta galimybė, kad visi proceso dalyviai dalyvautų teismo procese, kuris vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, pavyzdžiui, vaizdo konferencijas.

Šiems pakeitimams dar turi pritarti Seimas.

G. Nausėda: teismų vadovai privalo prisiimti atsakomybę

Tuo metu Prezidentūra pranešė, kad G. Nausėda su A. Valantinu konferenciniu skambučiu aptarė svarbiausius teismų sistemos iššūkius ir spręstinas problemas. Anot Prezidentūros, šalies vadovas pabrėžė, kad būtina užtikrinti efektyvią teismų veiklą, didinti teisėjo profesijos patrauklumą ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais.

Gitanas Nausėda ir Algimantas Valantinas
„Teismų nepriklausomumas – būtina sąlyga teisingumui vykdyti. Kartu tai yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei pasitikėjimo teismais prielaida. Nepriklausomumas neatsiejamas nuo atsakomybės“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Jis atkreipė A. Valantino dėmesį į ilgus bylų nagrinėjimo teismuose terminus, didelį teismų darbo krūvį ir problemas dėl tinkamo teisėjų etikos taisyklių laikymosi, su kuriomis susiduria teismai.

„Prezidentas pabrėžė, kad teismų vadovai privalo prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta jų vadovaujamuose teismuose, formuoti moralinės atsakomybės kultūrą ir užtikrinti tinkamą psichologinį mikroklimatą. Taip pat jis kvietė visą teisėjų bendruomenę netoleruoti netinkamo etikos standartų laikymosi ir dėti visas pastangas, kad būtų didinamas visuomenės pasitikėjimas teismais“, – rašoma pranešime.

Pasak prezidento, siekiant sumažinti daliai teismų tenkantį darbo krūvį, būtina skatinti teisminę mediaciją. Atsižvelgiant į augantį komercinių subjektų bylinėjimąsi, per pokalbį aptarta galimybė peržiūrėti bylų priskyrimo teismams taisykles, žyminio mokesčio dydį.

Šalies vadovas taip pat teiravosi, kokių priemonių imasi Teisėjų taryba, kad esamas teismų finansavimas būtų naudojamas efektyviai, kaip vykdoma teismų sistemos reorganizacija ir kas daroma modernizuojant teismų sistemos informacinių technologijų sistemas.

Pasak prezidento, būtina užtikrinti kuo geresnes darbo sąlygas teismuose, kelti kvalifikaciją ir stengtis, kad kuo daugiau profesionalių ir sąžiningų žmonių rinktųsi garbingą teisėjo profesiją.

Prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu rengiami Teismų įstatymo pakeitimai padės spręsti teisėjų atrankos problemas ir leis greičiau atrinkti pretendentus į teisėjų vietas.

Teismų tarybos pirmininkas A. Valantinas pokalbio metu pristatė, kaip teismų sistema prisitaikė efektyviai veikti karantino sąlygomis. Šalies vadovas pabrėžė, kad ekstremalios situacijos sąlygomis teismams tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti žmogaus teisių apsaugą ir sprendimų priėmimą laiku.