Vienintelis Rusijos ir pusiasalio susisiekimo būdas yra tiltas, kuris šiandien kelia didelį nerimą. Iš tikrųjų dauguma rusų kažkodėl nusprendė, kad karantiną žymiai smagiau leisti ant saulės ir suskubo į buvusį carų laikų kurortą, rašo prancūzų dienraščio „Ouest France“ korespondentas Maskvoje Paulis Gogo.
Pasak jo, vietos valdžiai draudžiama uždaryti tiltą, kuris iš tikrųjų yra potencialūs epidemijos vartai. Būtų logiška uždaryti Krymą, tačiau tokių veiksmų galima imtis tik nepaprastosios situacijos atvejais. O apie tokį statusą Kremlius nenori net klausytis, rašoma publikacijoje.
Praeitą savaitę iš Maskvos traukiniu atvažiavo užsikrėtusi turistė, o tai paskatino Kremliui lojalų Krymo vadovą Sergejų Aksionovą išplatinti pranešimą: „Visų labai primygtinai prašau susilaikyti nuo važiavimo į Krymo Respublikos teritoriją nei kaip į komandiruotę, nei poilsio tikslais“.
Valdininkas pridūrė, kad griežtai bus baudžiami visi, kurie nesilaikys dviejų savaičių karantino, o visi barai, restoranai ir pramogų vietos uždarytos. Pažeidėjams žadamos baudos iki 350 eurų.
Tai ne pirmas kartas, kai S. Aksionovas bando sumažinti rusų srautą per Kerčės sąsiaurį. Prieš kelias savaites jis jau rekomendavo Rusijos piliečiams, vykstantiems į pusiasalį verslo kelionių metu, peržiūrėti savo darbo planus ir likti namuose.
Balandžio pradžioje Krymo „vyriausybė“ apsvarstė galimybę visus atvykusius iš kaimyninės Rusijos išsiųsti į 14 dienų izoliaciją. Kaip rašo ukrainiečių leidinys „Apostrof“, rekomendacijos, matyt, nesuveikė, todėl Krymo lyderis turėjo tiesiai šviesiai pasakyti rusams, kad šiuo metu Kryme jie nėra laukiami.
„Dabar policija persekioja savarankiškus būsto nuomotojus, padaugėjo patikrinimų, ribojamas susisiekimas su miestais. Tokia situacija labai apsunkina vietinių žmonių gyvenimą“, – nurodoma straipsnyje.
„Kaip teigia tinklaraštininkas iš Kerčės Andrejus Furdkas iš portalo „Krym. Realij“, dabar Krymo gyventojams tenka kęsti daugybę pasų patikrinimų, kurie atliekami išvažiuojant ir įvažiuojant į miestus“, – skelbia „Ouest France“.
Viena vertus, kyla nuogąstavimų, ar Krymo ligoninės galėtų susidoroti su užsikrėtimų banga, ateisiančia iš Maskvos, tačiau, kita vertus, neramina ir vasaros be turistų perspektyva, nes regiono ekonomika priklauso būtent nuo turizmo sektoriaus.
„Jie (okupacinė respublikos „valdžia“) nuogąstauja, kad COVID-19 banga, šiuo metu apėmusi Rusiją, palies ir Krymą. Situacija pusiasalyje ir taip prasta: nėra vandens, žmonės negali laisvai judėti, nebus turistų – galutinai sustos ekonomika. Mums, Ukrainai, abu veiksniai (tiek viruso plitimas Rusijoje, tiek situacija Kryme) taip pat nežada nieko gero. Artimiausiomis savaitėmis galime sulaukti papildomo Maskvos spaudimo Kijevui. Ypač Dniepro vandens klausimais“, – per interviu „Apostrof“ sakė Azovo pakrančių vystymosi agentūros vadovas Konstantinas Batozkis.
Oficialiai Kryme karantinas nepaskelbtas. Popieriuje yra tik pavienių ribojimų, tačiau griežtai kontroliuojamas bet koks socialinis aktyvumas. Pirmieji pareigūnų akiratyje atsidūrė tie, kurie neseniai lankėsi užsienyje arba Ukrainoje.
„Kovo viduryje su vyru ir vaiku su reikalais lankėmės Kijeve. Į Krymą grįžome kovo 28 dieną, kai jau kalbėjo apie epidemijos pavojų. Prie „sienos“ (administracinės Autonominės Krymo Respublikos ir Chersono srities sienos) Rusijos pasieniečiai detaliai išklausinėjo, kur buvome, ar nebuvome išvykę toliau iš Ukrainos teritorijos. Tada įteikė nutarimą, kuriame parašyta, kad mes, laikydamiesi Rusijos sanitarinio saugumo įstatymo, privalome dviem savaitėms saviizoliuotis. Kol sėdėjome namie, pas mus kelis kartus buvo atėję žmonių iš miesto administracijos, Vartotojų teisių apsaugos ir gyventojų gerovės tarnybos, vaikų poliklinikos. Detaliai domėjosi, kaip jaučiamės, ar nepajutome kokių nors simptomų“, – „Apostrof“ per interviu papasakojo vietos gyventoja Jevgenija Bachčisaraja.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį 2014 metų kovą, kai Kijeve per proeuropietišką Maidano revoliuciją buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Aneksija buvo įvykdyta po Kryme surengto referendumo, kurio tarptautinė bendruomenė nepripažįsta teisėtu, nes jis vyko prižiūrint Rusijos elitiniams kariams, dėvintiems uniformas be atpažinimo ženklų, dviem savaitėmis anksčiau užėmusiems strategiškai svarbius Krymo objektus. 2014-ųjų metų vasario 26-ąją Simferopolio mieste įvyko Rusijos rėmėjų ir Krymo nepriklausomybės šalininkų susirėmimas su Kijevo vyriausybę palaikiusio Krymo totorių parlamento, dabar Rusijos uždrausto ir laikomo „radikalia organizacija“, aktyvistų.
Delfi primena, kad pačioje Rusijoje sparčiai daugėja tiek užsikrėtusiųjų koronavirusu, tiek mirčių.
Patvirtintų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičius ketvirtadienį viršijo 100 000, pranešė vyriausybė.
Per praėjusią parą šalyje buvo patvirtinti 7 099 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.
Bendras užregistruotų COVID-19 atvejų skaičius Rusijoje siekia 106 498, mirė 1 073 žmonės, sirgę šia liga, skelbiama vyriausybės tinklalapyje, skirtame informacijai apie koronavirusą.
Pagal bendrą patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Rusija neseniai pralenkė Iraną ir Kiniją, o dabar yra aštunta pasaulyje.
Užsikrėtimo atvejų skaičiui Rusijoje kasdien pastoviai padidėjant keliais tūkstančiais, prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę perspėjo, kad padėtis išlieka „labai sunki“.
Jis sakė, kad Rusijai pavyko sulėtinti epidemijos plitimą, bet perspėjo, kad „tai neturėtų mūsų nuraminti“.
Medikai Rusijoje skundžiasi, kad trūksta apsaugos priemonių ir testų rinkinių, vis labiau nerimauja dėl mirties atvejų jų bendruomenėje.
Kremlius šią savaitę iki gegužės 11-osios pratęsė „nedarbo periodą“, kurio metu rusai lieka namie, bet vis tiek gauna savo atlyginimus, šaliai bandant pažaboti virusą.
Vis dėlto ši priemonė kelia neaiškumų dėl ekonomikos. Verslininkams sunku mokėti visas algas darbuotojams nebepriimant jokių klientų.
Nors COVID-19 atvejų šalyje daugėja, V. Putinas sakė, kad Rusija gali nuo gegužės vidurio pradėti palaipsniui atšaukti skirtingus karantino režimus šalyje.
Vis dėlto premjeras Michailas Mišustinas trečiadienį pratęsė draudimą užsieniečiams įvažiuoti į šalį. Pagal kovo viduryje išleistą įstatyminį aktą užsieniečiams buvo draudžiama įvažiuoti į Rusiją iki ketvirtadienio, tačiau dabar šis terminas pratęstas, „kol kova su infekcija bus baigta ir epidemiologinė padėtis pagerės“.
COVID-19 pandemija sužlugdė Kremliaus planus dėl kelių svarbių politinių renginių šiais metais. V. Putinas atšaukė didelį gegužės 9-osios Pergalės dienos karinį paradą, skirtą paminėti Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ąsias metines.
Kremlius taip pat atidėjo balandžio 22 dieną planuotą balsavimą dėl svarbių konstitucinių reformų, kurios sudarytų sąlygas 67 metų V. Putinui potencialiai likti valdžioje iki 2036-ųjų.