Psichologė Ugnė Juodytė pasakoja, jog įvertinus virtualaus susitikimo aplinkybes ir tinkamai pasiruošus, namų aplinkos suteikiamus privalumus kandidatai gali išnaudoti savo naudai.
„Įprastą kandidatų nerimą gali sumažinti žinojimas, jog pašnekovas nematys drebančių rankų, nes kamera dažniausiai rodo vaizdą iki jų. Be to, virtualus pokalbis suteikia galimybę su savimi turėti užrašus ar greitai pasitikrinti informaciją internete. Nebūtinai to reikės, bet vien galimybė suteikia ramybės. Šie niuansai leidžia mėgautis nuotoliniu bendravimu, o tai padeda atsiskleisti gerosioms kandidatų pusėms“, – priduria U. Juodytė.
Tuo metu klientų aptarnavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Transcom“ vyriausioji atrankų specialistė Kristijana Blaževičienė dėmesį atkreipia į tai, kad žmonės, į pokalbius nuotolinėmis priemonėmis besijungiantys iš namų, paprastai jaučiasi laisviau. Pasak ekspertės, nors iš vienos pusės tai yra privalumas kandidatui, visgi – tai gali pakišti koją, kadangi pasitaiko atvejų, kai žmonės pamiršta darbinę susitikimo paskirtį.
„Per darbo pokalbius vertiname žmogaus požiūrį į šį susitikimą, tai yra vienas iš svarbių kriterijų. Kad viskas vyktų kuo sklandžiau, su kandidatais jau būname iš dalies susipažinę, nes prieš pokalbius analizuojame jų atliktus pirminius testus, atskleidžiančius asmenines savybes. Vėliau, nuotolinių susitikimų metu, stengiamės suprasti, kaip žmogus elgiasi gyvo kontakto metu, kaip argumentuoja savo teiginius ir vertina savo ankstesnę patirtį. Tad virtualiems pokalbiams tenka toks pats vaidmuo, kaip ir iki šiol vykusiems tiesioginiams susitikimams“, – sako K. Blaževičienė.
Sklandumą užtikrina techninis pasirengimas
Atrankų specialistai skiria daug dėmesio pasirengimui virtualiems pokalbiams ir iš anksto kandidatams suteikia visą reikalingą informaciją. Kaip pasakoja „Transcom“ vyriausioji atrankų specialistė, ji su kolegomis kandidatams siunčia išankstines instrukcijas.
„Jose patariame žmonėms skirti bent kelias minutes prieš pokalbį prisijungimui, garso ir vaizdo tikrinimui. Instrukcijose taip pat pridedame vaizdo įrašų apie būsimą darbinę aplinką, kad kandidatas kuo aiškiau įsivaizduotų, kur teks dirbti. Pastebime, kad patys kandidatai prieš pokalbį stengiasi pasitikrinti, kokį vaizdą transliuoja, dauguma jų yra pasiruošę kaip įprastam darbo pokalbiui, pasirūpinę apranga ir aplinka“, – patirtimi dalijasi K. Blaževičienė.
Savo ruožtu, U. Juodytė sako, jog pasirengimą darbo pokalbiui reikia pradėti nuo tinkamos vietos parinkimo. Pasak jos, šiuo atveju, kandidatas turi kur kas daugiau privalumų nei įprastinio pokalbio metu, nes gali rinktis namų vietą, kurioje jaučiasi patogiai. „Tai gali būti svetainėje esanti sofa ar darbo kambarys. Žinoma, tai tampa minusu, jei ramios ir pokalbiui tinkamos vietos namuose neturime“, – sako psichologė.
Kadangi atrankų specialistai virtualaus pokalbio metu stebi veidą, akių kontaktą, laikyseną, reakcijas į klausimus, jaukioje namų zonoje nedera užmiršti svarbių detalių. Pirma, jei aplinkybės leidžia, patariama naudotis ne telefonu, o stacionaria įranga (kompiuteriu ar nešiojamuoju kompiuteriu). Sudėtinga išlaikyti telefoną stabilioje padėtyje, tad judantis vaizdas per kamerą gali trikdyti pašnekovus.
Antra, kamerą derėtų nustatyti akių lygyje, kad pašnekovas matytų kandidato veidą, ir išlaikyti pakankamą atstumą nuo ekrano, kad veidas būtų pakankamai matomas. Trečia, pokalbio metu sėdėti ar stovėti vietoje, kuri leidžia išlaikyti ramią, tačiau pasitempusią laikyseną.
„Atrankų metu žmogaus kūno kalba labai daug pasako. Jei įprastinio susitikimo metu jau iš rankos paspaudimo galime susidaryti pirmąjį įspūdį, tai virtualiame pokalbyje itin didelį dėmesį skiriame veido mimikai. Stebime, ar žmogus geba išlaikyti akių kontaktą, ar nesiblaško. Lygiai taip pat kreipiame dėmesį į kūno pozą – stebime, ar žmogus susitikime yra išsitiesęs, ar sėdi susigūžęs ir išsigandęs“, – pasakoja K. Blaževičienė.
Svarbiausia – nuoširdumas
Kaip sako U. Juodytė, virtualus susitikimas gali būti patogesnis ir dėl to, kad nereikia ruoštis kelionei iki darbo pokalbio vietos. Kita vertus, kelionė paprastai leisdavo psichologiškai pasirengti susitikimui, tad nevykstant vis tiek svarbu skirti laiko parengčiai. Psichologės teigimu, prieš pokalbį reikia pasilikti bent 20 minučių nusiraminimui.
„Taip pat svarbu sumažinti neapibrėžtumą. Kandidatui derėtų iš anksto sužinoti, su kuo bus kalbama, kiek laiko bus skirta pokalbiui, kas turi inicijuoti skambutį – atrankos specialistai ar pats kandidatas, per kokią programėlę ir kokiu būdu bus kalbama“, – aiškina psichologė.
Nusiraminti gali padėti paprasti pratimai. Pavyzdžiui, įsižeminimas, kai stovint ar sėdint stengiamasi pajusti žemę po kojomis, kaip tvirtai ji laiko ir suteikia stabilumą, paramą. Jei jaučiama įtampa, rekomenduojama giliai įkvėpti ir paleisti orą iškvepiant kartu su jaučiama įtampa, kelis kartus pakartojant. Jei vis tik įtampa labai užvaldė, U. Juodytė rekomenduoja ją išpurtyti, pašokinėjant, papurtant rankas, kojas, galvą.
Savo ruožtu K. Blaževičienė pataria pasitikėti savimi, elgtis nuoširdžiai. Net neturint darbo patirties, savikritiškai vertinti tobulintinas savybes, pateikti pavyzdžių, kaip jas tobulina šiuo metu. Kandidatams pateikiant gerąsias savybes, ji pataria papasakoti apie jas per įvykių prizmę, pavyzdžiui, kad studijuojant visus darbus atlikdavo laiku, todėl žmogus yra atsakingas. Išsisukinėjimas lengvai pastebimas ir per virtualius pokalbius, tad naudingiau sakyti tiesą ir nuoširdžiai išreikšti norą tobulėti.
