Laidoje – Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, „Global BOD Group" savininkas ir valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir bendrovės „Putokšnis" valdybos pirmininkas Alvydas Stulpinas ir metalo apdirbimo bendrovės „Lanksti linija" vadovė Gintarė Blažienė.
– Ponia Blažiene, jūsų vadovaujamoje įmonėje dirba apie pustrečio šimto darbuotojų. Kaip karantinas paveikė jūsų įmonę?
G. Blažienė: Mes nepatekome į sąrašą įmonių, kurios tiesiogiai buvo paveiktos karantino. Bet kadangi esame eksportuojanti įmonė, beveik 100 proc. mūsų įmonės produkcijos keliauja į kitas šalis, mus labiausiai paveikė karantinas kitose šalyse, mūsų eksporto rinkose. Tarkime, per balandį mūsų pardavimai krito 70 proc., bet pardavimai yra ne viskas. Mes tuštinome savo sandėlius ir vežėme savo užsakovams tai, ką buvome pagaminę, bet pati gamykla „stovėjo". 250 žmonių tiesiog į darbus nėjo. Tad buvo liūdna stebėti. Istorijoje gal tik Alytaus gaisras buvo sukėlęs panašią situaciją. Tad dabar jaučiamės kaip antrą kartą išgyvenantys gaisrą, tik daug baisesnį.
– Jūsų bendrovė kreipėsi kokios nors paramos, ar ko nors sulaukė iš valstybės?
G. Blažienė: Kol kas būsime tie, kurie prašys subsidijos dėl prastovų. Kadangi darbuotojai buvo prastovose, dalis jų ir šiandien yra prastovose, ir ten bus dar ir gegužės mėnesį. Neatmetame galimybės, kad ir birželį gali tekti būti prastovose. Tad planuojame kreiptis dėl prastovų, esame privaloma tvarka pranešę Užimtumo tarnybai apie į prastovas išleistus darbuotojus ir kol kas gauti jokios paramos negalime. Nors teoriškai galėtume į kažkokią subsidiją pretenduoti jau dabar ir tikėtis kažkokių paramos pinigų, tačiau vis tiek turime pateikti duomenis apie darbuotojo faktiškai išdirbtą laiką už praėjusį mėnesį. Ir tik tada, pateikę priskaičiuotą atlyginimą, galėsime teikti dokumentus Užimtumo tarnybai ir tikėtis kažkokios kompensacijos už prastovas.
– Ar turite kažkokių kreditų, ar galvojate kreiptis į „Invegą" dėl palūkanų kompensavimo, apyvartumo paskolų ar kt. dalykų?
G. Blažienė: Šiuo laikotarpiu ne. Bet viskas priklausys nuo to, kaip mums seksis toliau. Kol kas verčiamės savo lėšomis, savo jėgomis. Turbūt 2008 m. krizė mus pamokė, kad iš nieko negali nieko tikėtis, pirmiausia turi galvoti, kaip išsigelbėti pačiam. Jei atsiras, kas tau padeda ir bus kuo pasinaudoti, tada ačiū, naudosimės ir bandysime. Tad šiuo atveju paskolų turime, bet kol kas nesikreipėme į banką dėl jų atidėjimo, o kai nesikreipi dėl jų atidėjimo, negali pretenduoti į „Invegos" priemonę dėl palūkanų kompensavimo. Neatmetame galimybės, kad tą turėsime daryti ateity, bet dar ne šiandien. Šiandien vienintelė priemonė, kuria norime pasinaudoti, yra kompensacijos už prastovas.
– Pone Stulpinai, esate Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, visai neseniai atlikote regiono verslininkų apklausą. Jos duomenimis, regione dalines ar visiškas prastovas paskelbė 52 proc. įmonių, gamybą visiškai sustabdę yra baldininkai, dviračių gamintojai. Dėl paramos kreipėsi 41 proc. jūsų apklaustų bendrovių. Ar šią savaitę bent dalį tų įmonių pasiekė kokia nors valstybės parama?
A. Stulpinas: Pateikėte tikslius duomenis, jie yra praėjusios savaitės. Šiandieną atlikome kitą apklausą, kai užklausėme, kokią paramą gavo, ar kreipėsi į bankus, „Invegą". Tad iš apklaustų 42 įmonių šiandien tai padarė tik 4 įmonės. Kokios priežastys? Kai kurie dar veržiasi diržus ir galvoja apie tai. Bet didžioji dalis atsakė, kad netiki šia parama. Sako žinantys, kokie sunkumai ten laukia ir galvoja kapstytis savomis priemonėmis, o ne prašydami šios pagalbos. Tad šis faktas mus šiandien labai gąsdina. Naudodamasis proga noriu pasakyti, kad reikia daryti išvadas iš tokių statistinių duomenų. Nes kitaip pasekmės bus labai žiaurios.
– Esate įmonės „Putokšnis" vadovas ir įkūrėjas. Kaip jūsų įmonei atsiliepė ši viruso krizė?
A. Stulpinas: Esu ne vadovas, o tik valdybos pirmininkas. Kaip žinote, šiandien maisto pramonės atstovams yra lengviau nei kitoms pramonės šakoms. Šiandien pastebime pirmus vartojimo kritimo žingsnius. Kaip bus gegužę, birželį, sunku prognozuoti. Mūsų įmonėje eksportas sudaro daugiau nei 90 proc. Nežinia, kaip tos rinkos atsigaus. Esame išskaidę savo rizikas. Iš eksporto šalių šiandien didžiausią potencialą matome Vokietijoje, į šią šalį eksportuojame nemažą dalį savo produkcijos, manau, kad šioje šalyje kritimai bus tikrai mažesni. Tad bendrame kontekste, manau, sunkių pasekmių šiuo atžvilgiu nepajusime.
– Pone Janulevičiau, dar vakar sakėte, kad nė viena vidutinė ar didesnė įmonė už prastovas kol kas nėra fiziškai gavusi pinigų. Ar per dieną kas pasikeitė? Nes Vyriausybės teigimu daugiau nei 90 proc. prašymų jau yra patenkinti ir apmokėti, ir tai liečia maždaug 2 tūkst. darbuotojų.
V. Janulevičius: Žinokite, iš tikrųjų per naktį įvyko stebuklas. Daugelyje mūsų pramonės įmonių, vertinant Lietuvos pramonininkų konfederaciją ir netgi mano paties įmones, kurių dalis stovi prastovose – jie visi šiandien gavo pinigus. Teko apklausti didžiąją daugumą visų narių, negavo gal 3 ar 4 proc., ir tikėtina, kad tas paraiškas kai kuriose vietose reikia tikslinti, nes iškilo klausimų dėl tam tikrų darbuotojų – ar jie išėję savo noru, ar už juos galima gauti prastovų kompensacijas ir pan. Tad situacija keičiasi ir tikiuosi, kad ji keisis tokiu būdu ir toliau.
Apklausėme ir dalį smulkesnių įmonių. Iš tikrųjų Vyriausybė pradėjo apmokėti išlaidas nuo mažesnių įmonių, kurių galimybės išgyventi, matyt, yra silpnesnės, ir tai yra logiška. O vidutiniams ir stambesniems verslams išmokėjo paskutiniu momentu. Ir aš tikiu – dėl to teko kalbėti ir su vicekancleriu Luku Savicku – kad rytojus arba pirmadienis bus vėliausia diena, kai bus išmokėtos visos kompensacijos už prastovas.
– Turite įmones, kurios veikia ir kitose šalyse – Estijoje turite gamyklą, dalį verslo turite ir Latvijoje. Galite palyginti situaciją Lietuvoje ir ten?
V. Janulevičius: Būsiu atviras – situacijos yra panašios. Negaliu teigti, kad šioje vietoje kažkur yra žymiai geriau. Visuomet lyginamės su estais, tad šiuo atveju estai paleido pinigus anksčiau. Mes nesikreipėme dėl jokios paramos Estijoje, bet kolegos, šalia esančios gamyklos, kreipėsi ir pirmąsias išmokas gavo maždaug prieš 10 dienų – tai buvo ir prastovos, ir apyvartiniai kreditai tiems, kam sutriko atsiskaitymai, ir likvidumo užtikrinimas.
Tik šioje vietoje noriu pažymėti – Estija mus tikrai lenkia su kredito draudimais. Galbūt jų reitingas dar geresnis už mūsų, nežinau. Galėčiau papasakoti apie galimą priemonę, kuri iš tiesų svarbi pramonininkams.
– Trumpai papasakokite apie šią priemonę. Iškart užduosiu ir antrą klausimo dalį: prastovų kompensavimo sistema labai paprasta ir aiški, vėluodama, bet startuoja. Bet tai turbūt nėra panacėja ir tai nėra esminė priemonė šiuo metu. Kaip žinome, mokėjimai yra susieti su minimalia alga ir t.t. Kokios kitos priemonės, jūsų nuomone, turėtų nedelsiant startuoti, ir kokios būtų efektyviausios?
V. Janulevičius: Galima pasidžiaugti už kolegos Alvydo įmonę. Mes su saulės energetikos kryptimi dirbame ir toliau, veiklos nestabdome, o tik didiname pajėgumus, ir eksportas auga dėka tų pačių rinkų – Švedijos, Skandinavijos, Vokietijos. Deja, ten, kur dirbame su Pietų Europa – šiuo atveju dirbame su optiniais lęšiais ir pan. – kadangi visos optikos buvo uždarytos, ir Prancūzijoje, ir Italijoje, ir Ispanijoje, – automatiškai 95 proc. sumažėjo apyvarta.
Tad šioje vietoje, kai viskas gerai, mes džiaugiamės savo eksportu, juo giriamės, nes esame eksportuojanti šalis ir mūsų praėjusių kelerių metų BVP eksportas viršija importą. Taip pat džiaugiamės tuo, kad visi mūsų įrengimai yra išnaudojami aukščiausiu lygiu, beveik 90 proc. pastaruosius kelerius metus. Bet kai atsitinka tokia nelaimė, šios įmonės, kurios lyg neša tą medų savo šaliai, tokiu metu lieka be paramos. Šioje vietoje reikia galvoti apie naujas priemones. Tarkime, jei neturime kredito, paramos kaip ir nėra – tik mokesčių atidėjimas. Tai, aišku, irgi šiek tiek padeda išgyventi.
Kalbant apie esmines priemones, ko reikėtų pramonininkams – reikėtų pramonę, kuri iki šiol veikia – šiandien skaičiuojame, kad apie 60 proc. visos Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonių, kurių yra 3 tūkst. ir 60 sektorinių asociacijų, vis dar dirba – kad su karantino mažinimu tas darbingų įmonių procentas augtų, mums reikia garantijų. Aišku, dabar visų akys yra išpūstos, visi bijo rizikų. Šiuo atveju draudimo bendrovės galimai pradeda vertinti rizikas ir mažinti šalies reitingą. Ir įmonės, kurios šiandien turi atidėjimus už žaliavas, kurias tiekia, ir taip pat lietuviškos įmonės, kurios parduoda savo prekes kažkur kitur – tiesiog tas limitas pradeda susitraukinėti ir ilgainiui, tikėtina, kad po 3-4 mėnesių, mes turėsime rimtą problemą, nes nebus iš ko nusipirkti žaliavų, nes mums sustabdys atidėjimus, nebus garantijų už mūsų pirkėjus, tad mes bijosime parduoti ir rizikuoti prarasti tuos pinigus ir prekes.
Siūlome patį lengviausią būdą – visos kitos siūlomos priemonės irgi yra geros, bet norisi jas išbandyti ir tada pasakyti, kol kas jos dar vėluoja – būtų labai gerai valstybei nebrangiai pasinaudoti savo garantijomis, suteikti tas garantijas, kurios buvo iki šiol, iki kovo 16 d., kai įvedėme karantiną, atstatyti tuos pačius limitus įmonėms, kuriuos turėjo. Juk prieš tai jos buvo patikrintos, įvertinta, kad jų balansai yra geri, kad saugu joms duoti atidėjimus. Tai yra pats pigiausias variantas. Kaštų prasme jis bus ne daugiau nei 1 ar 2 proc. Reikia suteikti garantiją toms draudimo bendrovėms, kurios toliau skatins mūsų ekonomiką, leis mūsų įmonėms naudotis atidėjimais perkant žaliavas ir parduodant prekes. Tai, manau, yra pats paprasčiausias ir lengviausias dalykas.
– Ponia Blažiene, kokių priemonių jūs tikėtumėtės? Kokios jūsų įmonei būtų efektyviausios?
G. Blažienė: Tikrai pritarčiau pono Janulevičiaus nuomonei dėl draudimų. Iš tiesų su šia problema gamybininkai susidurs, ko gero, ne dabar, o ateityje. Ir tada, bijau, jau bus išsikvėpęs ir Vyriausybės noras kažką daryti, ir pinigai, su kuriais būtų galima kažką nuveikti. Tad pritariu, kad ta priemonė būtų naudinga ir reikalinga. Nes iš tiesų perkant žaliavas jau dabar matome didėjantį nepasitikėjimą iš žaliavų tiekėjų, ar tikrai pajėgsime atsiskaityti. Jau peržiūrimi ir reitingai. Tad šioje vietoje tikrai gali būti rizika.
– Pone Stulpinai, jūsų teigimu, didžiausia problema yra ta, kad valdžia neturi susistemintos informacijos ir dėl to negali priimti tinkamų sprendimų. Taip pat sakote, kad valdžia, reikalavusi neatleisti darbuotojų, pati laiku neįvykdė savo pažadų, todėl verslams gelbėtis teks patiems. Suprantu, į situaciją žiūrite panašiai, kaip ponia Blažienė – kad valdžios parama būtų maloni staigmena, bet tikėtis iš jos kažko ypatingo – neverta?
A. Stulpinas: Kaip matome šiandieną, tikrai nėra sunku susižinoti, kaip gyvena kaimynai, kaip eksportuojame savo produkciją į kitas šalis, kaip kitos įmonės gauna paramas ir t.t. Suprantu, kad vienų šalių galimybės yra didesnės, kitų – mažesnės, bet požiūris ir greitis, kuris šiandien yra reikalingas... Tas, kurį šiandien turime, tikrai kelia nepasitikėjimą. Manau, reikėtų pakalbėti ne tik apie problemas.
Manau, kad šiandien Lietuvai, mums yra istorinis šansas, istorinė galimybė pasinaudoti šia situacija. Visi skaitome ir žinome, kad krizė yra galimybių laikas. Šiandien tuo pasinaudoti be valstybės pagalbos tikrai negalime. Ką daro kitos šalys? Finansuoja verslus, didina eksportą ir t.t. Mes, matydami šią situaciją, keliame kitą problemą.
Prieš tai matėme emigracijos problemą, darėme viską, kad tie žmonės sugrįžtų, dirbtų čia, Lietuvoje. Manau, kad po tokio požiūrio ir tokios pagalbos, kuri yra suteikta, prasidės etapas, kai įmonės pradės emigruoti ir registruoti savo verslus bei mokėti mokesčius kitose šalyse, kur jiems yra patogiau. Taip, kaip šiuo metu kalbame nuotoliniu būdu, taip pat ir įmones galime valdyti kitose šalyse iš tos pačios Lietuvos. Bet visi pinigai, kuriuos uždirbsime, bus tose šalyse. Tad šis pavojus, manau, yra labai ženklus.
Jei neįjungsime kito greičio, laukia žymiai rimtesni iššūkiai ateityje. Iš kur valstybės biudžetas pasipildys pinigais? Tokie skolinimosi reitingai, kokius šiandien turi valstybė – manau, po pusės metų juos turėsime kitus. Šiandien yra unikali situacija, kad galime skolintis. Ir skolintis reikia kuo daugiau. Bet šiandien matome, kad šis klausimas yra sustojęs, randame priežasčių, kodėl to nedaryti, bijome vieną ar kitą eurą paskolinti verslui, kad jis vystytųsi. Kitaip tariant, neturime pasitikėjimo. O šiandien, kaip žinome, pats svarbiausias faktorius yra pasitikėjimas – tiek klientais, tiek ir valstybės pasitikėjimas verslu ir verslo pasitikėjimas valstybe.
– Klausimas visiems pašnekovams: kada, jūsų nuomone, situacija grįš į daugmaž normalias vėžes ir kokia yra to esminė sąlyga?
G. Blažienė: Kalbant apie mūsų įmonę, manau, kad mes galėsime išnerti ir įkvėpti oro birželį. O tada jau pradėsime plaukti toliau. Bet kalbant apie bendrą situaciją, nesitikiu reikšmingo pagerėjimo iki metų pabaigos, o gal net ir iki kitų metų pradžios.
A. Stulpinas: Manau, be 2021 – 2022 m. kilimo mes tikrai neturėsime.
V. Janulevičius: Manau, kad 2021 m. pavasaris yra logiška data, kai jau turėtume turėti pliusą. O šiemet, matyt, teks sugerti tai, ką, deja, turime šiuo metu. Noriu tik papildyti gerbiamą Alvydą. Manau, jis turėjo omeny, kad kapitalo kaštai, šiandien esantys Lietuvoje, yra gana brangūs. Ir pagalbos paketai yra, sakyčiau, nepigūs, už juos reikia susimokėti. Tad jo pasakymo esmė – kai kitos šalys skolinasi už minusines palūkanas ir teikia verslui subsidijas, paramą, arba ilgalaikes garantijas su 3 proc. palūkanų marža, mūsų pinigai visgi gaunasi 4, 6, 8 ar 12 proc. su gelbėjimo planu. Tad turima omeny, kad galima pervilioti lietuviškas įmones į kitas šalis, nes tada moki mokesčius, bet žinai, kad tave gelbės pigiais pinigais.
Tai yra esminis dalykas, manau, kad jis yra teisus. Mes turime žiūrėti į priekį, kaip atstatyti ekonomiką, kaip judėti į priekį ir galbūt užimti daugiau rinkų. Nes ateina pasaulio perdalinimas. Panašu, kad Kinija nebus labai dominuojanti šalis, kuri toliau plėsis. Matyt, daugelis šalių peržiūrės savo poziciją ir bent jau tada bandys suvienodinti sąlygas. Nes visi žinome, kad Kinijos dotacijos pramonei ir eksportui yra gana ženklios. Tikimės, kad situacija gerės, nes jau matome pirmuosius daigus, ir tikimės, kad Vyriausybė toliau dės pastangas kuo greičiau duoti žmonėms – verslui, visuomenei – tas lėšas, kurios dabar yra būtinos pasiruošti ir užvesti ekonomiką.
