Pirmąją meilę primena ant kilimėlio prie buto durų paliktas pašto ženklas, smagios gaudynės ir dosnus vaišinimas saldainiais. Vis dėlto sostinės Psichoterapijos psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė vaikų meilę linkusi vadinti susižavėjimu kitu žmogumi. Simpatija, pasak jos, gali rastis dėl keisčiausių smulkmenų - berniuko akių spalvos ar madingos kuprinės, mergaitės boružėlėmis puoštos suknutės ar margaspalvių kojinių.
„Apie pirmąsias meiles rašiusio Eriko Fromo teigimu, vaikai iki aštuonerių metų apskritai nemoka mylėti - iki tol jiems svarbiau būti mylimiems. Neretai patys tėvai skatina vaikų draugystę - draugauja šeimomis, mažyliai vieni kitus sveikina per šventes, jie vedami į bendrus žaidimų kambarius, vadinami martelėmis ir žentais. Tėveliai savotiškai pastūmėja atžalėles į glaudesnę draugystę, kad jie kartu eitų į mokyklą ar saugiau jaustųsi darželyje", - pasakoja Čioraitienė.
Be abejo, tvirta draugystė padaro vaikus laimingus, deja, kartais pirmoji meilė sulaukia aplinkinių pašaipų ir atviro aptarinėjimo. Nuo tėvų priklauso, kokį pėdsaką vaiko širdyje paliks pirmoji meilė.
„Vaikai nemoka meluoti, jų emocijos atviresnės, jausmai tyresni ir labiau pažeidžiami nei suaugusiųjų. Pajutę priešiškumą ir sulaukę nemalonių tėvų replikų, vaikai ims gūžtis ir slėpti savo jausmus, iškils vaikų ir tėvų konflikto grėsmė. Norėdami išsaugoti glaudžius ryšius ir draugystę su atžalomis, tėvai turėtų imtis bičiulių, su kuriais galima paatvirauti, vaidmens", - sako psichologė.
Reikia domėtis mažylio gyvenimu, klausytis jo pasakojimų, atkreipti dėmesį, kokius vardus jis dažniausiai mini, subtiliai pakamantinėti, kas jo geriausi draugai, ką vaikas jaučia vieniems ar kitiems žmonėms. Savo supratingumu pelnysite vaiko pasitikėjimą ir atvirumą - taip žinosite, kas vyksta jo gyvenime ir ko galite tikėtis ateityje. Svarbiausia neskubėti, vengti neapgalvotų komentarų ir pamokslavimo. Jūsų supratimas ir geri patarimai sulauks palankaus vaiko įvertinimo, tapsite jam artimesni ir apsaugosite nuo skausmo.
Aura Bartaškienė, gydytoja ginekologė
„Kavalierius su pana virė košę su smala", - šiais žodžiais erzindamiesi klasės draugai išskyrė mane su pirmąja meile: išrinktasis Rolandas movė į krūmus. Vieną dieną vaikštinėjome susikibę už rankų, kitą - jo jau nė kvapo. Rolandas buvo pats gražiausias ir simpatiškiausias klasės berniukas, kartu eidavome namo. Nors mokiausi tik pirmoje klasėje, maniausi jį įsimylėjusi iki gyvenimo pabaigos. Kartą net ryžausi pabučiuoti, bet pasiekti berniuko lūpas sutrukdė didelė kailinių apykaklė. Supratęs mano kėslus, Rolandas pabėgo. Vėliau ėmiau patikti kitam berniukui - tiesiog savotiškas meilės trikampis! Paklausta, už kurio - Rolando ar to kito - tekėsiu, išrėždavau, kad už abiejų. Žinia, neištekėjau nė už vieno..."
Neringa Čereškevičienė, laidos „Tele bim-bam" vedėja
„Buvau labai padūkusi mergiotė ir susižavėjimą bernams išreikšdavau kumščiais. Kuo labiau man patikdavo berniukas, tuo labiau jį kuldavau. Trečioje klasėje jaučiau didžiulę simpatiją vienam klasės draugui, todėl jam kliūdavo daugiausia. Vis dėlto savo vaikėzišku charakteriu, matyt, išsikovojau jo palankumą, nes kartą rūbinėje buvau priremta prie sienos ir jo pabučiuota.
Niekada neslėpdavau jausmų: jei patikdavo koks nors žmogus, greitai jį apie tai informuodavau. Tačiau taip buvo vaikystėje. Paauglystėje, kiek prisimenu, nuolat gyvenau kentėdama ir ieškodama tos savosios meilės. Džiugu, kad dažniausiai ji būdavo abipusė, o jei ir ne, vis tiek atsirasdavo koks nors berniukams, kuriam patikdavau.
Mano septintokė dukra, ko gero, atsigimė į mane, nes vaikystėje savo simpatijas išreikšdavo agresija. Ji uždaro būdo, todėl šiukštu nepapasakos apie savo išgyvenimus. Vis dėlto akivaizdu, kad dabar ji išgyvena tą brendimo tarpsnį, kai visi bernai kvaili ir nykūs".
Aleksandras Makejevas, dainininkas
„Įsimylėjau ketverių. Ji buvo mano aistra. Ji - tai žvejyba. Vėliau, būdamas trylikos, susižavėjau klasės drauge Vilma, kuri patiko beveik visiems klasės berniukams. Meilė truko vienus mokslo metus. Visi siekėme atkreipti į save Vilmos dėmesį, demonstravome savo šaunumą krepšinio aikštelėje, šokdinome per klasės žiburėlius. Tai buvo taurus ir romantiškas jausmas - laukdavau šviesiaplaukės mergaitės prie mokyklos, kad palydėčiau namo, rašinėdavau mielus raštelius. Vis dėlto iš šios draugystės neišsirutuliojo ilgalaikiai santykiai, mudu niekada nebuvome pora."
