Kebliau būtų su japoniškais kimono. Vien jau dėl kainos, nes puošnus šventinis natūralaus šilko, aukso siūlais siuvinėtas kimono kainuoja kaip geras butas Vilniaus senamiestyje. Tad net ne kiekviena japonė jį turi. O jei ir turi, dažniausiai rengiasi tik ypatingų švenčių proga ar eidama į svečius. Siūlome žvilgtelėti į prašmatniausių kimono kolekciją. Juk smalsu, kuo puošiasi Tekančios Saulės šalies moterys.
Pražydę sakurų žiedais
Kaip pasakojo ketverius metus Japonijoje gyvenusi Rūta Rinkevičienė, tradicinius japoniškus kimono ten galima išsinuomoti. Ypač tai populiaru daryti fotoateljė - taip persirengę japonai mėgsta fotografuotis įvairiomis jiems svarbiomis progomis.
„Japonijoje kimono gaminanti garsi įmonė „Takashimaya" leidžia net kimono madų žurnalą. Šios firmos parduotuvėse lankosi imperatoriškoji šeima. Kimono yra įvairių - nuo prašmatnių šventinių iki paprastučių kasdienių, vadinamų jukatomis. Minėtos firmos paprasti kimono kainuoja mažiausiai 60 tūkst. litų, o šventiniai - net pusę milijono, - pasakojo Rūta. - Jie skiriasi ir pagal paskirtį. Pavyzdžiui, juodi santūrūs kimono skirti laidotuvėms. Prie jų ant rankos dėvimas karoliukų rožinis, skirtas maldai. Ilgomis nukarusiomis rankovėmis kimono puošiasi netekėjusios merginos. Ištekėjusių moterų drabužių rankovės įprasto ilgio. Yra ir pašiltintų kimono, ir labai plonyčių, lengvučių -visokių. Labai dažnai kimono siuvinėjami sakūrų žiedais".
Viena neapsirengsi
Kaip pasakojo Rūta, apsirengti kimono būtinai kas nors turi padėti, vienai tai būtų labai sunku. Pavyzdžiui, ne taip paprasta apsijuosti obiu (puošniu plačiu diržu), po kuriuo dar dedamas sluoksnis kitos medžiagos, už nugaros - pakietinimas iš medinės plokštės, ant jos - minkšta „pagalvėlė". Merginoms už nugaros obis surišamas drugeliu ar kitokia puošnia forma. Prie kimono dar ryšima keletas įvairių dirželių. Apsirengti kimono prireikia nemažai laiko. Be to, reikia pasidaryti ir specialią šukuoseną. Gatvėse kasdien tikrai niekas su kimono nevaikšto, tačiau per šventes, koncertų salėse galima išvysti taip pasipuošusių japonių.
Būtini aksesuarai
Kimono komplektą papildo specialios įsispiriamos šlepetės zori, jas japonės nešioja mūvėdamos kojines su vienu atskiru pirštu. Rūta taip pat ieškojo sau kimono ir būtų jį nusipirkusi, bet niekaip nerado tinkamo dydžio šlepečių. „Japonių kojos mažytės, pats didžiausias numeris - 38, man jis buvo per mažas", - prisipažino Rūta.
Prie kimono būtina nešiotis specialias mažytes rankines. Įdomi detalė - kimono spintoje nekabinami, jie sulankstomi (to irgi reikia išmokti), dedami į popierinius maišelius ir guldomi į spintos stalčius.
Rūtos vyras Andrius sakė pastebėjęs, kad labai uždarus drabužius dievinančios japonės niekada madų žurnaluose nepozuoja su apatiniais drabužiais, šis darbas paliekamas modeliams iš Europos.
