Pasak ministro, daug kas priklauso ir nuo priimančių šalių taisyklių.
„Vokietijoje ir Lenkijoje galioja dviejų savaičių piliečių karantinavimas. Piliečiai, kurie išskris į tas šalis, jie privalės laikytis karantinavimo sąlygų. Čia turėtų būti abipusis susitarimas, abipusis karantino sąlygų švelninimas. Jeigu tai vyks, tai be abejo mes iš karto stengsimės sudaryti sąlygas skrydžiams“, – sakė J. Narkevičius.
Pasak ministro, Lietuvos oro uostai yra ne tik pasiruošę atnaujinti skrydžius, bet ir labai suinteresuoti, nes kiekvieną dieną patiria didelius nuostolius.
„Jeigu mes kalbame apie susisiekimo sektorių, valstybės valdomas įmones, tai, jeigu karantinas užsitęs tris mėnesius tai nuostoliai bus apie 60 mln. eurų. Dabartiniu metu (…) didžiausias nuostolis – oro uostui ir oro navigacijai ir Lietuvos geležinkeliams. Vien Oro uosto nuostolis mėnesiui sudaro apie 10 mln. eurų“, – kalbėjo J. Narkevičius
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį Seime žurnalistams sakė, kad pirmieji skrydžiai iš Lietuvos galėtų įvykti gegužės 10-15 dienomis.
„Vyriausybė svarstys klausimą, kaip atstatyti skrydžius Vilniaus oro uoste, bet tai tikrai – kol kas ne šiame etape. (…) Sunku spėlioti (tikslią datą – „Delfi“), bet mes galėtume orientuotis apie pirmuosius žingsnius maždaug apie gegužės 10-15 dieną“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak Vyriausybės vadovo, tikrai nebus daug krypčių, ir tai tikrai nebus kryptys iš tų šalių, kurios arba netaiko karantino režimo, arba ten, kur yra masinio paplitimo židiniai.