Ilgą laiką galvojau, kas gi tas postmodernizmas? Visi apie jį kalba, tik kažin ar visi yra susitarę, apie ką iš tikro kalbama. Galų gale nebeištvėriau ir pasižiūrėjau, ką gi sako Wikipedija.
Štai apibrėžimas: „Postmodernizmas – sunkiai apibrėžiamas terminas, tačiau gali būti nusakomas kaip tam tikrų kritinių, retorinių, strateginių nuostatų visuma, asocijuojama su skirtingumo, pasikartojimo, simuliakro, hiper-realybės koncepcijomis, destabilizuojančiomis kitas – būvio, identiteto, istorinio progreso, episteminio tikrumo, vienareikšmiškumo idėjas.
Postmodernizmo idėjos pasireiškė filosofijoje, literatūroje, architektūroje, dizaine, istorijos interpretavime ir bendrai kultūroje nuo XX a. pabaigos“. Štai koks gražus ir suprantamas apibūdinimas. Visiems viskas aišku… Žodžiu, postmodernizmą tampo kaip šuva kaulą kas tik netingi, o kas tai yra, niekas nežino. „Sunkiai apibrėžiamas terminas“…
Nieko sau, geras apibrėžimas. Ironizuoju, žinoma. Bet nelabai. Pasaulis vystosi todėl, kad kartas nuo karto atsiranda žmonės, idėjos, religijos, siekiantys kažką pakeisti – greit ir kardinaliai. Be naujovių, be atsinaujinimo neįsivaizduojamas žmonijos vystymasis. Tai ir yra progresas, mene ir kitose sferose pasireiškiantis kaip modernizmas. Kita vertus, pasaulis nežlunga todėl, kad žmonės laikosi tradicijų, kurios yra ne kas kita, kaip amžių išbandytos tiesos ir taisyklės. Jei kartą nusideginai pirštą, įkišęs jį į ugnį, daugiau to nebedarysi – taip ir atsiranda patirtis ir tradicijos.
Žmonių gyvenime šias nusistovėjusias taisykles ir papročius vadiname konservatyvizmu ar tradicionalizmu, arba dar kaip nors (atsimenate tokį terminą – „reakcionizmas“?). Mes būtent taip ir gyvename – laikomės taisyklių, papročių, bet kartas nuo karto kažką pakeičiame, kažkokias taisykles sulaužome – evoliuciniu ar revoliuciniu būdu. Nėra žmonijos istorijoje kitokių vystymosi etapų, kaip tik vienas kitą keičiantys ilgesni konservatyvizmo ir trumpesni modernizmo.
Tai iš kur gi tas postmodernizmas atsirado, kas tai per daiktas? Ar tai to paties modernizmo tąsa? Kai kas būtent taip ir teigia. Ir aš esu tos pačios nuomonės. Pasakysiu tiesiai šviesiai – postmodernizmas yra tas pat modernizmas, tik jau išsikvėpęs, netgi išsigimęs. Nes modernizmas uždega žmones, skatina juos atradimams ir žygiams, o postmodernizmas skatina nebent nosį rakinėti. Kitaip tariant – postmodernizmas – tai tas pats dekadansas, nusivylimas naujomis idėjomis ir – GRĮŽIMAS Į KONSERVATYVIZMĄ, arba tradicionalizmą.
Sunkus tas grįžimas, ne visi nori pripažinti, kad baigiasi jau revoliuciniai modernizmo laikai ir vėl teks gyventi nuobodų, betgi saugesnį konservatyvų gyvenimą (gerai būtų, kad tai būtų tiesa, ar ne?). Aišku, tikrovėje ne taip paprasta, niekad neegzistuoja grynas modernizmas ir grynas konservatyvizmas – jie visada daugiau ar mažiau būna susimaišę. Aišku tik viena – neegzistuoja kažkoks „postmodernizmas“ kaipo visiškai atskira žmonijos vystymosi fazė. Tai viso labo modernizmo baigiamoji fazė – grįžimas į konservatyvizmą.
