Tik trečdalis lietuvių blogai vertina buvusią komunistinę sistemą

Pernai rudenį Pilietinės visuomenės instituto užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktas Lietuvos gyventojų vertybių tyrimas. Per tūkstančio respondentų buvo prašoma įvertinti Lietuvoje buvusią komunistinę sistemą pagal dešimties balų skalę, kurioje 1 reiškia „labai bloga“, o 10 – „labai gera“. 32 % respondentų įvertino komunistinę sistemą 7 ir daugiau balų, t.y. kaip gerą ir labai gerą.

22 %- vertino šią sistemą kaip vidutinę (5 ir 6 balais) ir tik 31 % manė, kad ši sistema buvo „bloga“ ar „labai bloga“ (įvertino 4 balais ir mažiau). 15 % respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Buvusios sovietinės sistemos vertinimas priklauso nuo gyventojų amžiaus, išsimokslinimo ir gyvenamosios vietos.

Jaunesnioji karta (18 -35 metų amžiaus gyventojai) prasčiau vertina komunistinę sistemą negu vyresni šalies gyventojai: net 61 % 18 – 25 metų ir 44 % 26 – 35 metų amžiaus respondentų ją vertino blogai, tuo tarpu 36 metų amžiaus ir vyresnių respondentų grupėse blogai vertinančių šią sistemą buvo mažiau nei 32 %.

Išsimokslinimo įtakos sovietinės sistemos vertinimui analizė rodo, kad dažniausiai šią sistemą kaip gerą vertina gyventojai, turintys nebaigtą vidurinį arba žemesnį išsimokslinimą (50 % tokių respondentų sovietinę sistemą įvertino 7-10 balų), rečiau – gyventojai, turintys vidurinį ar aukštesnįjį išsimokslinimą (atitinkamai 41 %), o rečiausiai - gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (21 %).

Lyginant, kaip buvusią sistemą vertino kaimo, miesto ir didmiesčio gyventojai, taip pat matomi reikšmingi skirtumai: didmiesčiuose yra du kartus mažiau gyventojų, palankiai vertinančių komunistinę sistemą negu miestuose ar kaimuose (24 % ir 45-47 % atitinkamai).

Gyventojų požiūris į buvusią sovietinę sistemą yra glaudžiai susijęs su kitomis jų nuostatomis.

Pavyzdžiui, respondentai, kurie sovietinę sistemą vertina gerai ar labai gerai, kur kas labiau, negu neigiamai šią sistemą vertinantys respondentai, mano, kad už kiekvieno žmogaus gerovę visų pirma yra atsakinga valstybė, o ne pats žmogus, kad pajamos visuomenėje turėtų būti paskirstytos vienodžiau, nepriklausomai nuo individualių pastangų.

Be to, esama ryšio tarp gyventojų požiūrio į buvusią sovietinę sistemą ir jų nuostatos, ar jiems svarbu gyventi demokratiškai valdomoje šalyje.

Įsidėmėtina, kad tarp sovietinę sistemą palankiai vertinančių respondentų net keturis kartus daugiau yra tokių žmonių, kuriems nelabai svarbu, ar jų šalis valdoma demokratiškai, negu tarp respondentų, kurie sovietinę sistemą vertina neigiamai.

Skirtingas politines partijas remiantys Lietuvos gyventojai skirtingai žvelgia į sovietinę praeitį.

Palankiai vertinančių komunistinę sistemą mažiausiai buvo tarp piliečių, palaikančių Tėvynės sąjungą bei Liberalų ir centro sąjungą.

Net 65 % Tėvynės sąjungos ir 50 % Liberalų ir centro sąjungos rėmėjų sovietinę sistemą vertino blogai. Palankiai žiūrinčių į komunistinę praeitį daugiausiai buvo tarp Darbo partijos rėmėjų (49 %), Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (46 %) bei Liberalų demokratų partijos(44 %) šalininkų. Išskirtinai daug komunistinę praeitį gerai vertinančių žmonių būta tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rėmėjų - net 87 %.

Lyginant 2005 metų tyrimo duomenis su 1999 metų Europos vertybių tyrimo duomenimis galima pastebėti, kad per pastaruosius metus Lietuvos gyventojų požiūris į buvusią sovietinę sistemą išliko reikšmingai nepakitęs. Verta paminėti, kad pagal 1999 metų Europos vertybių tyrimo duomenis, Lietuva buvo tarp pokomunistinių valstybių, kuriose buvusi sistema vertinta palankiausiai. Tuomet gerai ir labai gerai komunistinę sistemą vertino Rusijoje – 40 %, Vengrijoje – 31 %, Lietuvoje – 30 %, Rumunijoje – 28 %, Bulgarijoje – 26 %, Lenkijoje – 24 %, Slovėnijoje – 21 %, Estijoje – 18 %, Latvijoje – 17 %, Čekijoje – 14 % gyventojų.