Lietuvos banko tinklapyje pirmadieniais ir ketvirtadieniais atnaujinami kai kurie naujausi Lietuvos darbo, energetikos ir pasaulio finansų rinkų duomenys.
Nuo kovo 1 iki balandžio 24 dienos Lietuvoje susikaupė daugiau nei 600 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Lietuvos banko skaičiavimu, per 200 tūkst. jų yra dėl pandemijos.
Nuo kovo 14 iki balandžio 23 dienos šalyje iš darbo atleista 50 tūkst. asmenų, į darbą priimta – per 35 tūkst. Lietuvos bankas nurodo, kad skirtumas yra beveik 15 tūkst.
Skelbiama, kad balandžio 23 dieną nedarbas viršijo 11 proc. Palyginimui, 2011 metais nedarbo lygis šalyje buvo didesnis nei 16 proc.
Registruota daugiau nei 280 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Šis skaičius nuo karantino pradžios padidėjo maždaug 100 tūkst. Darbo ieškantis asmuo nebūtinai turi bedarbio statusą, pavyzdžiui, darbo ieškantis asmuo gali dirbti, mokytis, būti pensinio amžiaus ir pan.
Registruotų bedarbių skaičius padidėjo maždaug 30 tūkst., iki 190 tūkst.
Skelbiama, kad elektros suvartojimas Lietuvoje sumažėjo nuo vidutiniškai 35 tūkst. megavatų per dieną sausio pradžioje iki 28 tūkst. MW balandžio viduryje. Pastarosiomis dienomis pastebimas vartojimo atšokimas (iki 29 tūkst. MW per dieną).
Statistika rodo, kad euro zonos šalių vyriausybių 10 metų obligacijų pajamingumas pastaruoju metu auga. Tuo metu „Brent“ žalios naftos kainos, euro zonos šalių įmonių obligacijų pajamingumas ir pasauliniai akcijų indeksai juda žemyn.
Nuo karantino pradžios mažėjo ir Šiaurės Europos bankų (DNB, SEB, „Swedbank“, „Nordea“ ir „Danske“) akcijų kainos. Tuo metu nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorių (CDS) skaičius pastaruoju metu augo.
Mažėja atostogaujančių ir sergančių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje galima rasti informacijos apie socialinius rodiklius karantino metu.
Balandžio 24 dienos duomenimis, 59,3 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų buvo kreipęsi dėl 257 eurų išmokos. 48,6 tūkst. asmenų išmoka jau išmokėta, iš viso 6,4 mln. eurų.
Prastovas buvo paskelbusios 22,9 tūkst. įmonių. Iš jų 11,3 tūkst. kreipėsi dėl 90 arba 70 proc. subsidijų. 9,8 tūkst. įmonių išmokėta 9,2 mln. eurų.
Įmonėse, kurios kreipėsi dėl pagalbos, dirbo 73,7 tūkst. darbuotojų.
SADM nurodo, kad kovą ir balandį prastovos skelbiamos vidutiniškai 23 dienoms.
Skelbiama, kad balandžio 13–17 dienomis nemokamų atostogų buvo paprašę 2,1 tūkst. apdraustųjų (darbuotojų), dirbusių pas 1,2 tūkst. draudėjų (darbdavių). Palyginimui, pirmąją karantino savaitę nemokamų atostogų buvo paprašę 16, tūkst. darbuotojų, dirbę pas 7,2 tūkst. darbdavių.
Taip pat sumažėjo nedarbingumo pažymėjimų išdavimas. Kovo 16–22 dienomis dėl vaikų priežiūros nedirbo 42,2 tūkst., dėl savizoliacijos (ir pan.) – 11,4 tūkst., dėl kitų priežasčių – 92,5 tūkst. asmenų.
Nuo balandžio 13 iki 17 dienos vaikus prižiūrėjo 30 tūkst., saviizoliavosi (ir pan.) 2,6 tūkst., o dėl kitų priežasčių nedirbo 34,8 tūkst.
SADM nurodo, kad balandžio 20 dieną socialinės pašalpos buvo skiriamos 51,2 tūkst. asmenų (31,3 tūkst. šeimų). Prognozuojama, kad skiriamų socialinių pašalpų skaičius turėtų padidėti balandžio pabaigoje, kuomet socialinių pašalpų skyrimas bus pratęsiamas 3 mėnesiams.
Panaudota tik 2,5 proc.
Duomenis apie verslui gelbėti panaudotas lėšas pradėjo skelbti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdoma įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“).
Balandžio 23 dienos duomenimis, kol kas dar niekas nėra kreipęsis dėl portfelinių garantijų paskoloms, kurioms numatyta 425 mln. eurų.
Iš apmokėtinų sąskaitų paskolų (ASAP) priemonei skirtų 50 mln. eurų panaudota 1,05 mln. eurų (2 proc.).
Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams skirtos paskolos panaudotos 13 proc. (6,65 iš 50 mln. eurų).
Sutelktinės paskolos „Avietė“ – 32 proc. (0,95 iš 3 mln. eurų).
Palūkanų kompensacijoms skirti 23,5 mln. eurų panaudoti 19 proc. Nuomos mokesčio kompensacijai skirti 100 mln. eurų dar neveikia.
Verslui skatinti skirtos garantijos panaudotos 4 proc. (7,1 mln. eurų), portfelinės garantijos paskoloms ir lizingui – 4 proc. (5,72 mln. eurų), faktoringui – 9 proc. (1,09 mln. eurų), eksporto kredito garantijos – 2 proc. (0,77 mln. eurų).
Finansinė priemonė „Alternatyva“ dar nenaudojama. Tuo metu kitų rūšių paskolos (PRP, AKF2, VSF2014-2020) panaudotos 7 proc. (2,39 mln. eurų).
Rizikos kapitalas iki balandžio 23 dienos buvo panaudotas 2 proc. (2,74 mln. eurų).
Iš viso panaudota tik 2,51 proc. (32,81 mln. eurų) iš verslui gelbėti skirtų 1,3065 mlrd. eurų.
