Sąmoningos valstybės daugiau nebegali toleruoti destabilizuojančio režimo kišimosi visame pasaulyje. Dešiniosios pakraipos ekspertų organizacijos „The Heritage Foundation“ viceprezidentas Jamesas Jay Carafano, vadovaujantis nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų srities organizacijos tyrimams, neabejoja, kad po COVID-19 ateisiančiais laikais susiformuos naujas pasaulio žemėlapis. „The National Interest“ paskelbtame straipsnyje jis kviečia pažvelgti, kaip tas žemėlapis atrodys.
Moderniųjų laikų kartografija
Ko gero, lengviau pradėti nuo to, ko naujajame žemėlapyje nebus. Jame nebus didžiulių ryškių mėlynos ir raudonos spalvos apskritimų, aiškiai žyminčių įtakos ir kontrolės sferas. Tai nebus panašu į daugumą kitų didžiųjų galių varžybų, pradedant Tordesiljo sutartimi tarp Ispanijos ir Portugalijos ir baigiant Šaltuoju karu. Viena vertus, Jungtinės Valstijos yra pasaulinė galybė, pasižyminti globaliais interesais ir atsakomybėmis. Vašingtonas neketina nė dėl vienos pasaulio dalies nusileisti Pekinui. O Kinijos pasiekiamumas yra pasaulinis. Niekas neketina nutraukti verslo ryšių su Kinija, ypač Jungtinės Valstijos.
Kinija neturi itin kietos tiesioginės įtakos jokiai pasaulio daliai, išskyrus Šiaurės Korėją ir keletą Pietryčių Azijos šalių. Be to, gali paaiškėti, kad Pekinas nepajėgus amžinai kontroliuoti šias šalis. Ginčai dėl, tarkime, Mekongo upės Pietryčių Azijoje gali tapti galimybe šalims, siekiančioms savarankiškesnių santykių su Pekinu. Jeigu Jungtinės Valstijos ir Šiaurės Korėja kada nors sudarys branduolinį susitarimą, tai taip pat galės sugriauti Pekino monopolį.
Suprantama, Kinija turi senų draugų kitose pasaulio dalyse. Tačiau bendradarbiavimas su Rusija, Iranu, Venesuela, Kuba ir panašiomis valstybėmis reiškia geriausiu atveju minimalią naudą. Visos šios valstybės yra įklimpusios į savo pačių sukeltas ar viduje vykstančias varžybas, dėl kurių tapo politiškai ir ekonomiškai izoliuotos nuo didelės pasaulio dalies. Išskyrus bičiulystę, diplomatinę paramą ir šiokią tokią prekybą, daugiau jos mažai ką gali pasiūlyti viena kitai. Daugiausia tai ne tikros strateginės sąjungos, o kažkokia nauda grįsti santykiai. Dažnai aptarinėta Pekino ir Maskvos suartėjimo grėsmė pasirodė iš esmės esanti išpūsta.
Nepanašu ir į tai, kad išryškėtų pastebima naujoji laikotarpio po Šaltojo karo Neprisijungimo (Non-Aligned - angl.) judėjimo versija, mat visi tradiciniai tokio pobūdžio lyderiai (ypač Indijos), regis, yra užsiėmę bandymais prie kažko prisijungti.
Naujos pasaulio ribos
Didžioji pasaulio dauguma yra ir artimiausioje ateityje išliks pasidalijusi į tris stovyklas: 1) laisvasis pasaulis, atsparus Kinijos kišimuisi; 2) balansuotojos – šalys, pripažįstančios, kad norint užsitikrinti saugumą ir gerovę teks bendradarbiauti tiek su Jungtinėmis Valstijomis, tiek su Kinija, tokiu būdu saugant savo nepriklausomybę ir iki minimumo sumažinant tikimybę, kad taps didžiųjų galybių varžybų aikštele; 3) ginčytina varžybų erdvė, kurioje Jungtinės Valstijos, Kinija ir kitos šalys rungtyniauja tarpusavyje dėl įtakos ekonomikos, politikos, saugumo ir informacijos srityse.
Laisvasis pasaulis
Jungtinės Valstijos, Kanada ir Meksika. Ši to paties pusrutulio trijulė yra amerikietiškosios galios pagrindas. Trijų šalių gerovė, ekonomika, infrastruktūra, saugumas ir, kaip dabar tenka patirti, sveikatos priežiūros sistema susipina tarpusavyje. Nereikėtų tikėtis, kad Kinija šioje zonoje ryšis bent kokiems didesniems įsiveržimams. Naujasis Jungtinių Valstijų, Kanados ir Meksikos laisvosios prekybos susitarimas leido dar smarkiau drauge sutvirtinti trijų šalių ekonomikas. Nors Donaldo Trumpo santykiai su Kanados premjeru Justinu Trudeau ir Meksikos prezidentu Andresu Manueliu Lopezu Obradoru dažnai laikomi nefunkcionaliais, iš tiesų bendradarbiavimas dar niekada nebuvo geresnis. Jungtinės Valstijos ir Meksika vykdo precedento neturintį bendradarbiavimą imigracijos ir pasienio saugumo srityje. Jungtinės Valstijos, panašu, Meksikai suteiks reikšmingą pagalbą kovoje su COVID-19 protrūkiu. Iš Amerikos gamyklų veiklos naudos bus mažai, jei dalių šioms kompanijoms gamintojai Meksikoje bus užsidarę, nes kovoja su koronavirusu. Be to, kadangi vis daugiau Jungtinių Valstijų kompanijų ketina perkelti gamybą iš Kinijos kitur, panašu, kad didelė dalys šių verslų atsidurs Meksikoje.
Transatlantinis bendradarbiavimas. Laisvajam pasauliui jokia strateginė partnerystė negali būti svarbesnė už transatlantinį bendradarbiavimą. Jungtinės Valstijos neketina apleisti šios partnerystės, negalvoja taip pasielgti ir Europa. Jeigu europiečiai nori išsaugoti savo laisves, jie negali būti neutralūs varžybų, vykstančių tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos, stebėtojai. Netgi Šveicarija nebegali būti neutralioji Šveicarija. Po COVID-19 įsivyrausiančiu laikotarpiu reikia tikėtis atsinaujinančių investicijų į transatlantinę bendruomenę, kurios bus vykdomos siekiant ne tik ir vėl užkurti bendrą ekonominį variklį, bet ir sumenkinti kenkėjišką Kinijos įtaką.
Artimieji Rytai. Kinija iš šio regiono niekados neišstums JAV svarbos ir įtakos. Vašingtonas dabar bet kokiu atveju turi galimybę išplėsti savo įtaką ir įtvirtinti aiškų pėdsaką, prisidėdamas prie taikos, stabilumo ir klestėjimo visame plačiame Artimųjų Rytų regione po COVID-19 ateisiančiu laikotarpiu. Raktas į tokios situacijos įtvirtinimą – saugumo, politinės ir ekonominės sistemos kūrimas.
Indonezijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Vienas iš teigiamų pokyčių, kuriuos atnešė COVID-19 protrūkis, yra palengvėjęs vadinamosios „keturi plius“ saugumo dialogo grupės (ketveriukė – Jungtinės Valstijos, Japonija, Indija ir Australija – prie kurios prisijungia kitos šalys) bendradarbiavimas rengiant atsaką. Jungtinės Valstijos drauge su Indija, Japonija, Pietų Korėja, Australija, Naujoji Zelandija, Vietnamas ir Taivanas agresyvios Kinijos įtakos akivaizdoje šiam pasaulio regionui siūlo sunkiai įveikiamą diplomatinę struktūrą, užtikrinsiančią taiką ir gerovę.
Gyvenimas stengiantis išlaikyti pusiausvyrą
Bus daugybė šalių, įskaitant ir kai kurias palyginti stipria demokratija pasižyminčias valstybes, kurios dėl vienos ar kitos priežasties neatsilaikys ar nepajėgs atsilaikyti prieš Pekiną. Norėdamos išsaugoti nepriklausomybę, saugumą ir gerovę, jos turės ne apriboti Kinijos įtaką, o bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis, kad atsvertų Kinijos poveikį ir išlaikytų pusiausvyrą. Šį kelią rinksis tokios valstybės kaip Singapūras, Šri Lanka, Nepalas, Butanas, Bangladešas, Tailandas, Džibutis, Pakistanas, Serbija ir kitos.
Kinijai gali nepatikti kitų galybių įtaka šiose vietose, tačiau Jungtinėms Valstijoms tokie santykiai turėtų būti visiškai priimtini. Jungtinėms Valstijoms nereikia, kad visos šalys pasirinktų vieną ar kitą pusę. Tačiau jos nori ir turėtų norėti, kad šios šalys reikalautų – tiek dėl savo, tiek dėl Jungtinių Valstijų interesų – sąžiningo išorinių galių veikimo. Štai todėl, tarkime, Jungtinės Valstijos, Japonija ir kitos šalys remia „Blue Dot Network“ (BDN), kuris skatina kokybiškus, skaidrius ir ekonomiškai perspektyvius tarptautinius infrastruktūros projektus.
Tikėtina, kad minėtųjų valstybių gretos plėsis. Panašu, jog šia kryptimi ketina judėti Mongolija ir keletas kitų Centrinės Azijos valstybių.
Tiek Arkties, tiek Antarkties regione Kinija norėtų turėti gerokai daugiau įtakos. Tačiau to įgyvendinti nepavyks. Žvelgiant iš ekonominės ir aplinkosaugos perspektyvos, šie regionai privalo išlikti atviro bendradarbiavimo, o ne konkurencijos sritimis. Šių regionų ir visos planetos gyventojams išeis tik į naudą, jeigu jie išliks abipusio bendradarbiavimo zonomis. Jungtinės Valstijos turės dalyvauti bendruose veiksmuose, kuriais bus siekiama pažaboti nepagrįstas Kinijos ambicijas Arkties atžvilgiu. Lygiai taip pat Vašingtonas turės imtis lyderystės siekdamas apsaugoti Antarktį.
Varžymosi zona
Jungtinės Valstijos ir Kinija ketina varžytis dėl įtakos daugelyje pasaulio vietų – Lotynų Amerikoje, Afrikoje, Ramiojo vandenyno salose. Ne išimtis bus ir tarptautinės organizacijos.
JAV Vakarų pusrutulyje turi „namų aikštelės“ pranašumą. D. Trumpo administracijai bendradarbiauti su Lotynų Amerikos ir Karibų šalimis pavyko gerokai geriau, nei daugelis tikėjosi. Tačiau dar daug ką reikia nuveikti.
Jungtinės Valstijos lėtai reagavo į Kinijos veiklą Afrikoje ir Ramiojo vandenyno salose, Vašingtonas tebėra vijimosi etape. Didžiausias iššūkis Jungtinėms Valstijoms dažniausiai yra ne valios trūkumas, o atsakingų partnerių, su kuriais būtų galima dirbti, stoka. Daugeliu atvejų veiksmingos partnerystės sudarymo kliūtimis tampa prastas valdymas, menkas skaidrumas, nepakankama atskaitomybė ir ekonominės laisvės stoka.
Bene intensyviausių mūšių dėl įtakos tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos lauku taps tarptautinės organizacijos. Kinija agresyviai bando išplėsti savo įtaką svarbiausioms pasaulinius nuostatus reguliuojančioms organizacijoms. Jungtinės Valstijos taip pat imsis šios nelengvos kovos.
Ateities eskizas
Yra norinčių ignoruoti varžybas su Kinija. Kiti nori visiškai nutraukti ryšius ir padalinti pasaulį į „mūsų“ ir „jų“. Tiek vienus, tiek kitus naujasis pasaulio žemėlapis gerokai nuvils.
Šis žemėlapis numato daugybę iššūkių Jungtinėms Valstijoms. Tačiau jame taip pat atskleidžiami svarbūs privalumai ir galimybės. Po COVID-19 ateisiančiu laikotarpiu Vašingtonas turės skirti žymiai daugiau dėmesio iš naujojo žemėlapio kilsiantiems poreikiams. Kai ekonomika susitvarkys ir ims veikti, pirmiausias darbas neabejotinai bus kova su Kinija.