Anksčiau šnipinėjo agentai, dabar – programėlės
„Visos technologijos, internetas, elektroninis paštas, socialiniai tinklai mūsų gyvenimą padarė žymiai patogesnį, patrauklesnį, greitesnį, mūsų asmeninis gyvenimas, darbas dėl šių įrankių tapo lengvesnis, efektyvesnis. Kita vertus, šių technologijų niekas nekūrė taip, kad jos būtų itin saugios, atlaikytų naujus iššūkius. Juk nusikaltėliai – ar kriminaliniai, ar finansuojami priešiškos valstybės – lygiai taip pat ieško naujų būdų, kraustosi į virtualią erdvę. Ten jie jaučiasi kuo puikiausiai, mat gali pasislėpti už anoniminių kaukių, serverių ir kitokių apsaugų, kurias labai sunku identifikuoti, įveikti. Kaip taisyklė, dažniausiai, jie būna ir vienu žingsniu priekyje“, – diskusiją pradėjo E. Kerza.
Jam antrindamas V. Saldžiūnas sakė, kad šiandien informacija yra daug lengviau pasiekiama, o įvairiais faktais, išgalvotais duomenimis manipuliuoti – daug lengviau. Vis tik, Edvino Kerzos teigimu, siekdami skirtingų rezultatų, žmonės melavo visada – vieni – sąmoningai ar nesąmoningai, kiti tai daro turėdami strateginį tikslą, atliepdami priešiškų valstybių siekius.
„Rusijos įpročiai niekada nekito – ji šnipinėjo visada. Rusijos agentūriniai tinklai yra platūs ir jų veikla visada buvo labai aktyvi. Išardžius agentūrinius tinklus, t. y. iš užsienio valstybių išsiuntus KGB agentus, kurie fiziškai šnipinėdavo valstybes, Rusija pradėjo ieškoti naujų kelių, būdų, kaip rinkti informaciją ir daryti poveikį. Tad, šiandien yra pasitelkiamos moderniosios technologijos, socialiniai tinklai, aplikacijos. Štai, pernai nacionalinis kibernetinio saugumo centras ne vieną tokią aplikaciją ištyrė ir informavo visuomenę, kad aplikacija renka duomenis siunčia į Rusiją. Tai reiškia, kad mūsų įpročiai telefone laikyti asmeninę informaciją, elektroninį parašą, sutartis, paštą, kontaktus ir kitus svarbius duomenis yra gana rizikingi“, – aiškino Krašto apsaugos viceministras.
Bandydamas žmonės supažinti, kodėl tai yra pavojinga, E. Kerza kalbėjo, jog surinkti duomenys keliauja į Rusiją, o tada jie naudojami prieš visuomenę, kuri tampa tiksline auditorija.
„Žmonės yra sugrupuojami ir, atitinkamai, taikomos įvairios psichologinės priemonės ar net ištisos operacijos, paremtos paprasčiausiu apgaulės būdu. Juk žmones ir šiaip nėra sunku apmulkinti – ypač vyresnius. Tarkime, jiems sako – jūsų anūkas pateko į autoįvykį ir žmonės patiki, nors anūko gal išvis neturi. O panaudojus naujausias technologijas, inovacijas galima nesunkiai suklastoti tiek nuotraukas, tiek garso įrašus – juos naudojant galima apgauti žmonėms, kurie paprasčiausiai negalės apgauti, ar čia tikras įrašas, ar ne“, – sakė jis.
Šiandien turime būti ypač atsargūs
„Delfi“ korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas skubėjo perspėti, kad šiandien yra itin gera terpė dezinformacijai sklisti, mat naujienų srautas yra itin didelis.
„Žmonės tiesiog „bombarduojami“ informacija – ypač dabar, koronaviruso pandemijos metu, naujienos nenutrūkstamu srautu atkeliauja kasdien. Galima lengvai pasimesti, kas yra tiesa, kurie faktai yra tikri, o kas yra pritempti išsigalvojimai. Matome, kad įvairios manipuliacijos gali būti gudriai pateiktos, skambančios įtikinamai. Kita vertus, informacija gali atrodyti ir absurdiška, tačiau sustiprėjusio emocinio fono metu ja vis tiek galima lengvai patikėti“, – aiškino jis.
Kaip pavyzdį jis pateikė sąmokslo teoriją apie koronaviruso ir 5G ryšį, kuri tarp visuomenės jau spėjo gana plačiai išplisti.
„Deja, kažkokios magiškos sidabrinės kulkos šiai problemai spręsti nėra – ne veltui sakoma, kad dezinformacija yra paveiki tada, kai yra kartojama daug kartų. Matome, kad ypač pastarosiomis savaitėmis dezinformacija apie koronavirusą ir 5G ryšį liejasi nenutrūkstamu srautu. Nesvarbu, kad tu vieną kartą pasakysi, kad jų skelbiami faktai neteisingi, nes atsiras žmonių, kurie pasidalins dezinformacija, o ja – dar kiti žmonės. Tad, vienintelis būdas, norint kovoti su sklandančiais mitais, teorijomis, yra lygiai taip pat aktyviai skelbti argumentus, mokslinius faktus, kurie visą tai paneigs“, – aiškino V. Saldžiūnas.
Pašnekovo teigimu, viešojoje erdvėje atsiranda vis daugiau iniciatyvų, kovojančių su dezinformacija. Pasak jo, tai itin reikalinga, mat tikėjimas klaidinga informacija gali turėti skaudžių pasekmių.
„Tai nėra tiesiog nuomonės turėjimas, kaip bando argumentuoti dezinformacijos skleidėjai. Juk tai gali būti labai pavojingi teiginiai, vedantys prie skaudžių pasekmių – pavyzdžiui, dar visai neseniai kalbėjome apie tymų protrūkį Lietuvoje. Taip nutiko, nes žmonės dėl melagingų žinučių bijojo skiepytis. Štai, jums ir pasekmė. Manau, kad ir sąmokslų teorijų apie koronavirusą ir 5G ryšį rezultatą ateityje pamatysime“, – sakė Valdas Saldžiūnas.
Visuomenė vis geriau atskiria, kas yra melas
Vis dėlto, kaip sakė Krašto apsaugos viceministras, galime pasidžiaugti, kad Lietuva viena pirmųjų aiškiai suprato, jog prieš melą reikia kovoti tiesa, švietimu ir visuomenės ugdymu – paaiškinti žmonėms, kaip atskirti klaidingą informaciją, kaip patikrinti šaltinius.
„,Šiandien modernios technologijos, dirbtinis intelektas, didelių duomenų srautų apdorojimo technologijos – visi šie įrankiai padeda greitai identifikuoti melagystes, o jas demaskavus – efektyviai informuoti visuomenę. Tad, tai yra ir žurnalistų bendruomenės, tiek elfų, kovojančių prieš trolius, nuopelnai. Manau, kad visuomenė kasdien vis geriau geba atpažinti netikras naujienas, su tuo tvarkytis“, – kalbėjo E. Kerza.
