„Kiekviena uždelsta diena tolina atsigavimą, kuris aiškiai nebus V formos. Prarandame dabar apie pusantro du tūkstančius darbo vietų per dieną“, – Seime ketvirtadienį sakė K. Maniokas.
Pasak jo, apie 300 tūkst. darbuotojų yra prastovose ir „yra didelė tikimybė, kad, neišsprendus verslo likvidumo ir ekonominės paklausos problemų, esantys prastovose taps bedarbiais.”
„Tai reikš labai rimtą mokesčių skylę. Per mėnesį (...) praradimai sieks apie 1 mln. eurų, per trejus metus gali siekti iki 43 mln. eurų”, – sakė ekspertas.
Pasak K. Manioko, ekonomikos skatinimo planas yra ribotos apimties ir lėtai įgyvendinamas.
„Dėl to kyla klausimas, kaip pavyks Lietuvai atsispirti nuo dugno, – klausimas, ar bus baisiausias L formos scenarijus, ar galėsime išvengti per daug didelių nuostolių. Svarbu ne tik likvidumas ir dabartinės priemonės. Svarbu ir priemonės, kurios suteiktų perspektyvą ekonomikai ir verslui, o tai reiškia nukreipti daugiau lėšų į valstybės investicijas ir paklausos pakeitimą”, – sakė K. Maniokas.
Anot eksperto, daugelis Europos Sąjungos valstybių galvoja apie naujas iniciatyvas žaliojoje energetikoje, medicinoje, kitose srityse. Jo teigimu, tokio iniciatyvų sąrašo reikėtų ir Lietuvai.
„Blogiausias variantas, kuris gali įvykti, tai, įmonėms pritrūkus likvidumo, bus masiškai skelbiami bankrotai, tai paveiks visus verslus, visą ekonomiką, sumažins mokesčių (surinkimą – ELTA) ir reikš didelį deficitą”, – sakė jis.
K. Manioko teigimu, reikia didinti lėšas tiesioginio finansavimo produktams ir paprastinti jų įgyvendinimą, Į tai reikėtų įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją.
Taip pat siūloma didinti valstybės kompensacijas darbuotojams iki 75 proc. atlyginimo ir teikti jas tris mėnesius. Tam reikia skirti daugiau lėšų.
