Diplomatai kalba apie augantį pasipiktinimą dėl Kinijos veiksmų koronaviruso pandemijos metu, įskaitant išpūstas Kinijos medicininės įrangos tiekėjų kainas ir valdžios nenorą įsiklausyti į tai, kaip vertinami šalies veiksmai. Galiausiai Pekino kovos su krize priemonės sugriovė pasitikėjimą būtent tuo metu, kai šalis turėjo progą pademonstruoti savo pasaulinę lyderystę.
„Per šiuos kelis mėnesius Kinija prarado Europą, – sakė Reinhardas Buetikoferis, Vokietijos Žaliųjų partijos įstatymų leidėjas, kuris pirmininkauja Europos Parlamento (EP) delegacijai, atsakingai už santykius su Kinija. Jis paminėjo susirūpinimą, kurį kelia visa eilė Kinijos veiksmų, nuo „faktų kontroliavimo“ pirminiuose viruso krizės etapuose iki Pekino užsienio reikalų ministerijos „itin agresyvios“ pozicijos ir „kietosios linijos propagandos“, ginančios Komunistų partijos viršenybę demokratijos atžvilgiu.
Pasak R. Buetikoferio, tai nėra vienetinis veiksmas, veikiau „vyraujantis požiūris, kuris atspindi ne norą kurti partnerystes, o norą įsakinėti žmonėms, ką daryti.“
Tuo metu, kai D. Trumpo administracija atnaujino savo atakas prieš Kiniją, Europos pareigūnai yra tradiciškai mažiau linkę atvirai lieti kritiką, iš dalies dėl baimės sulaukti atsako. Tas faktas, kad politikai Berlyne, Paryžiuje, Londone ir Briuselyje išsako susirūpinimą dėl Pekino informacijos apie „Covid-19“, leidžia įtarti daug gilesnį priešiškumą su toli siekiančiais padariniais. Jau dabar kelios Europos Sąjungos narės vykdo politiką, kuria siekiama sumažinti savo priklausomybę nuo Kinijos ir išlaikyti galimai grobuoniškų investicijų kontrolę, – tokia gynyba kelia riziką Kinijos-ES prekybai, pernai įvertintai beveik 750 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu vos prieš kelias savaites įvykiai, regis, klostėsi kita linkme; Kinija, išsikapsčiusi iš juodžiausio protrūkio etapo ėmėsi siūlyti internetu seminarus apie geriausią praktiką, sukauptą kovoje su virusu ten, kur jis ir atsirado. Be to, Kinija nusiuntė labiausiai nuo protrūkio nukentėjusioms Europos ir kitoms pasaulio šalims medicinos atsargas, įskaitant saugos priemones, testavimo rinkinius ir plaučių ventiliatorius, taip demonstruodama, jog ji, priešingai Amerikos tarptautinėms pajėgoms, esą dosniai dalija paramą.
Pandemija suteikė progą pasiekti abipusio solidarumo. Tačiau jis ilgai netruko.
„Dabar atmosfera Europoje yra gana toksiška, kalbant apie Kiniją, – sakė Joergas Wuttkė, ES Prekybos rūmų Kinijoje prezidentas.
„Viena juosta, vienas kelias“
Susirūpinimas dėl Kinijos veiksmų pandemijos metu ir po to, kai krizė atslūgs, nuskambėjo per kovo 25 dieną vykusį Didžiojo septyneto (G-7) valstybių užsienio reikalų ministrų surengtą pasitarimą. Ministrai buvo perspėti, kad Europa ir G7 turi būti budrūs, nes Pekinas greičiausiai elgsis „su dar didesniu pasitikėjimu ir smarkumu“, demonstruodamas savo įtaką tuo metu, kai kitos šalys vis dar gyvena karantino sąlygomis, sakė vienas Europos pareigūnas, susipažinęs su pasitarimo eiga.
Viešoje erdvėje Kinijos pareigūnai renkasi taikų toną. „Kai žmonių gyvybei iškyla pavojus, nieko nėra svarbiau kaip gelbėti gyvybes. Beprasmiška ginčytis dėl skirtingų socialinių sistemų ar modelių pranašumų“, – balandžio 17 dieną per reguliariai rengiamą spaudos konferenciją kalbėjo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Zhao Lijianas. Pasak atstovo, Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su tarptautine visuomene, įskaitant Europos šalis, siekiant „bendromis jėgomis apsaugoti visos žmonijos sveikatą bei užtikrinti jai saugumą.“
Vis dėlto Kinijos priemonės siekti šių tikslų atsigręžė prieš ją pačią didžiojoje Europos dalyje. Viename anoniminiame įraše, išplatintame balandį Kinijos ambasados Prancūzijoje svetainėje, kaltinamas Prancūzijos senelių namų personalas, neva šis palikęs senyvo amžiaus žmones mirti. Tai buvo „neįtikėtinas kaltinimas vienu iš jautriausių ir tragiškiausių krizės aspektų“ Prancūzijoje, tviteryje rašė „Institut Montaigne“ direktorius Mathieu Duchatel‘is.
Komentarai, pasirodę ambasados svetainėje, suskambo pavojų varpais dėl visiškai nepagrįstų kaltinimų. Pasak dviejų Kinijoje dirbančių Europos pareigūnų, Kinija neįvertino reakcijos į jos sąmokslo teorijas, kurias dar sutirštino šalies propagandos mašina. Be to, Kinijos primygtinis reikalavimas, kad teikiamą paramą turi lydėti visuomenės padėka ir liaupsės, sumenkino jos reputaciją, kuri, kitu atveju, būtų greičiausia pakilusi, sakė pareigūnai.
Europos vyriausybės pastaruosius dvejus metus daug atsargiau žvelgia į Kiniją, Xi Jinpingui plečiant žemyne savo prekybos ir infrastruktūros iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, sukoncentruotą į Euraziją, nuo Viduržemio iki Baltijos jūros. Nors kai kurios Europos šalys, įskaitant Italiją bei Portugaliją, entuziastingai remia „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą, kita programa, žinoma pavadinimu „Pagaminta Kinijoje: 2025“ („Made in China: 2025“), kuria Pekinas siekia tapti pasaulio lydere pagrindinių technologijų sferoje, yra daugelio vertinama kaip dar viena grėsmė Europos pramonei.
Dėl koronaviruso krizės smunkant akcijų kainoms, šalys, turinčios investicijų atrankos reglamentą, tarp jų – Vokietija, sugriežtino bei išplėtė tokias taisykles, reaguodamos į susirūpinimą, kad Kinija, kaip ir kitos kai kurios šalys, gali perimti staiga tapusių pažeidžiamų įmonių kontrolinį akcijų paketą. ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager, duodama interviu leidiniui „The Financial Times“ (FT), pasiūlė vyriausybėms toliau pirkti įmonių akcijas pačioms, norint nustumti Kinijos perėmimų grėsmę.
Vis dėlto pasiūlymai apriboti priklausomybę nuo Kinijos – ne tik dėl medicininių atsargų, bet ir tokiose srityse kaip elektromobilių baterijų technologijos, – siekia daug toliau. ES prekybos komisaras Philas Hoganas užsiminė, kad būtina padiskutuoti apie tai, „ką reiškia būti strategiškai autonomiškam“, įskaitant „lanksčių tiekimo grandinių, paremtų diversifikavimo principu, kūrimą, pripažįstant paprastą faktą: mes nesugebėsime visko pagaminti vietos mastu.“ Japonija jau atidėjo 2,2 mlrd. dolerių iš savo vieno trilijono JAV dolerių skatinimo priemonių paketo, norėdama padėti savo gamintojams perkelti gamybą iš Kinijos.
Neminėdami Kinijos, ES prekybos ministrai posėdžiaudami balandžio 16 dieną sutarė dėl diversifikacijos svarbos siekiant „sumažinti priklausomybę nuo atskirų šalių tiekimo“. Berlynas, kaip pirmąjį savo žingsnį, planuoja valstybinius fondus ir pirkimo garantijas, kad galėtų iki vasaros pabaigos pradėti pramoninę chirurginių bei veido kaukių milijoninę gamybą. Kinija šiuo metu eksportuoja 25 proc. visų pasaulio veido kaukių.
Pasak ES Prekybos rūmų Kinijoje prezidento J. Wuttkės, diskusija dėl tiekimo grandinių prasidėjo, kai Pekinas šiais metais uždarė savo uostus, tuo pakurstydamas susirūpinimą, jog farmacinės sudedamosios medžiagos, gaminamos Kinijoje, nepasieks Europos, ir leisdamas politikos formuotojams suvokti, jog strateginius produktus būtina apsaugoti.
Anot kito Europos pareigūno, netgi oficialūs tiekėjai pažeidinėjo sutartis dėl tokių prekių kaip plaučių ventiliatoriai tiekimo ir apgaudinėjo žmones, taip palaipsniui degindami tiltus. „Žmonės nori turėti kiaušinių ne viename krepšelyje“, – sakė J. Wuttkė.
Tiltų deginimas
Žinoma, nuo tada politinių debatų Europoje kryptis pasikeitė. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas laikraščiui „Bild“ sakė, kad neseniai paskelbta žinia, kad Kinija iš naujo skaičiuoja „Covid-19“ aukų skaičių, „kelia nerimą“, tuo tarpu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu FT sakė, kad „tikrai būta dalykų, apie kuriuos mes nežinome.“ Jungtinės Karalystės užsienio sekretorius Dominicas Raabas pareiškė, kad, kai pandemija pasibaigs, su Kinija nebebus įmanoma „plėtoti verslo kaip įprastai“.
Ispanijos sveikatos ministerija atšaukė antikūnų nustatymo testų iš Kinijos įmonės „Bioeasy“ užsakymą, prieš tai grąžinusi ankstesnę partiją, pranešė šalies laikraštis „El Pais“. Sveikatos institucijos nustatė, kad abu rinkiniai buvo brokuoti, rašoma laikraštyje.
Dėl „Covid-19“ krizės didėja spaudimas Jungtinei Karalystei atšaukti savo sprendimą palikti įmonei „Huawei“ nedidelį vaidmenį kuriant penktosios kartos (5G) mobiliojo ryšio infrastruktūrą, tuo tarpu Prancūzija, ko gero, mažiau linkusi patikėti „Huawei“ didelę dalį savo 5G sutarčių po ambasadų konflikto.
Šioje audringoje retorikoje Vokietija yra pagrindinė figūra, teigia Janka Oertel, Europos užsienio ryšių tarybos Azijos programos direktorė (Berlynas). Kaip dominuojančios Europos ekonomikos, šalies prekybos ryšiai su Kinija užgožia kaimynių analogiškus santykius: Vokietijos eksportas į Kiniją 2019 metais buvo didesnis nei bendros Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų apimtys. Nuo šių metų liepos 1 dienos Vokietija perima pirmininkavimą ES Tarybai ir turės progą pakeisti debatų kryptį Europoje.
Kinija vis dar gali susigrąžinti palankumą ir tikėtis užsitikrinti svaresnį pasaulinį vaidmenį, sutikdama su reikalavimais atverti savo rinkas ir pasiūlyti vienodesnes sąlygas tarptautinėms bendrovėms, sakė J. Oertel: „Tokius žingsnius europiečiai iš tiesų labai įvertintų“. Ir tuo pačiu pareigūnė pridūrė: „Bet mano galva, tai vargiai tikėtina“.
