Nuomos rinkai bandant surasti balansą ir mėnesį laiko gyvenant derybų, o kai kam ir bandymo išgyventi režimu, savo žodį tarė ir Vyriausybė. 2020 m. balandžio 15 d. buvo patvirtinta Nuomos įsipareigojimų naštos verslui mažinimo koncepcija (Koncepcija). Kaip numatyta pačiame dokumente, ji patvirtinta siekiant padėti užtikrinti likvidumą įmonėms, kurių veikla karantino laikotarpiu apribota arba uždrausta, taip pat švelninti COVID-19 pasekmes ekonomikai.
Koncepcija numato, kad:
(i) Kompensacija „pagal įmonės sąskaitas faktūras turėtų būti mokama nuomotojui“;
(ii) Kompensacijos dydis sudarys „iki 50 proc. nuomos kainos, jei įmonei nuomotojas suteikia ne mažesnę kaip 30 proc. nuomos mokesčio nuolaidą“;
(iii) Kompensacija bus teikiama karantino laikotarpiu ir 2 mėnesius po jo;
(iv) bendra planuojama kompensacijoms skiriama suma sudarys 100 mln. eurų.
Reikia pripažinti, kad peržiūrėjus Koncepciją, aiškiau netapo. Neatsakyti lieka tokie klausimai kaip kompensacijos skyrimo kriterijai, pačios kompensacijos dydžio (iki 50 proc. nuomos kainos) koreliacija su teikiama nuolaida, galiausiai – kompensacijų mokėjimo pradžia. Šiuo visuotinio neapibrėžtumo laikotarpiu, kuomet sprendimus būtina priimti greitai, atsakymai į šiuos klausimus tiek nuomotojams, tiek nuomininkams yra labai svarbūs. Todėl svarbi yra ir valstybės siunčiama žinutė bei jos aiškumas.
Patvirtinus Koncepciją, bent jau dalis nuomotojų atidėjo sprendimų dėl taikomų nuolaidų priėmimą vėlesniam laikui, iki tol, kol paaiškės pagal Koncepciją mokėtinų kompensacijų skyrimo kriterijai ir tvarka. Galima suprasti tokį sprendimą. Tačiau kita vertus, kiek pagrįstas ir pamatuotas sprendimas stabtelėti dabar, tikintis pagalbos iš valstybės bei tikintis, kad kompensacijos padės išspręsti visas problemas? Veikiausiai atsakymas į šį klausimą bus aiškus tik sužinojus kompensacijų pagal Koncepciją skyrimo detales. Tačiau, girdint jau anekdotais tampančias istorijas apie siekį gauti valstybės kompensacijas kitose srityse ir susijusią klientų patirtį, nejučia apninka abejonė, ar tikrai yra prasminga laukti valstybės pagalbos.
Galima suprasti ir Vyriausybę, kuri turi dirbti precedento neturinčios krizės sąlygomis. Šiame kontekste, kurti kriterijus ir nustatyti nuomos mokėjimų kompensavimo tvarką nebus paprasta. Tokiems atvejams esant įprasta naudotis jau esama patirtimi.
Pabandykime pasižvalgyti į kitas šalis kaimynes. Europos Komisija patvirtino valstybės pagalbos – nuomos nuolaidos nuomininkams Švedijos Karalystėje tvarką.
Susipažinus su šiuo dokumentu apninka nuojauta, kad Koncepcija buvo greitosiomis rengiama užmetus akį į Švedijos patirtį. Atsižvelgiant į tai, tarsi galima daryti prielaidą, kad ir kriterijai Koncepcijai įgyvendinti bus rengiami naudojantis ta gerąja Švedijos praktika.
Taigi, kokie tie Europos Komisijos patvirtintos pagalbos nuomininkams Švedijoje kriterijai? Jie yra tokie:
(i) Kompensavimo priemonių tikslas – padėti nuomininkams, paveiktiems COVID-19, su sąlyga, kad jie derėjosi dėl nuomos mokesčių nuolaidos su nuomotojais;
(ii) Kompensacijos dydis – ne daugiau kaip 50 proc. suteiktos nuomininkui nuolaidos sumos, kuri turi sudaryti ne daugiau, kaip 50 proc. pirminio nuomos mokesčio dydžio, taigi kompensacijos suma turi sudaryti ne daugiau 25 proc. pirminio nuomos mokesčio dydžio;
(iii) Pagalba bus skiriama ir priemonė bus taikoma smulkioms, vidutinėms ir stambioms įmonėms, paveiktoms COVID-19 ir neturėjusioms sunkumų 2019 m. gruodžio 31 d.;
(iv) Būtina sąlyga – nuomininkai turi būti įsitraukę į derybas su nuomotojais, o priemonė bus taikoma nuomos mokesčio nuolaidų, suteiktų nuomininkams laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. ir iki 2020 m. birželio 30 d.;
(v) Pagalba pagal patvirtintą priemonę bus teikiama nuo 2020 m. liepos 1 d. ir iki 2020 m. gruodžio 30 d.
Kokios įžvalgos galėtų ateiti į galvą susipažinus su Švedijoje ketinamos taikyti kompensavimo priemonės mechanizmu? Jos gali būti kelios.
Pirmiausia, siekiant gauti kompensaciją, derybos tarp nuomotojo ir nuomininko bei susitarimas dėl nuolaidos būtinas.
Antra, kompensacijos suma yra ribojama. Tai jau dabar aišku susipažinus su Koncepcija. Tačiau, tarkime 25 proc. taikoma kompensacijos riba (skaičiuojant nuomos mokesčio, mokėto iki sunkmečio, atžvilgiu) Švedijoje, kurioje iš esmės dėl netaikomų ribojimų verslas veikti gali, negali būti laikoma adekvati Lietuvoje, kur jau dabar mėnesiui laiko uždaryti verslo nuostoliai sunkiai apskaičiuojami.
Galiausiai trečia, kaip matyti, pagalba bus teikiama tik vasarą. Jau minėta, kad mūsų valstybės mechanizmas, teikdamas paramą verslui, švelniai tariant stringa. Taigi, nereikia būti dideliu orakulu, kad suprasti, jog net ir patvirtinus kriterijus pagal Koncepciją (jiems, kaip ir Švedijos atveju, dar turės pritarti Europos Komisija), pinigai iš valstybės biudžeto nepasipils greitai.
Viską įvertinus ir atsižvelgus į tai, kas aptarta, peršasi kelios mintys.
Viena vertus, šiuo metu, kada aiškumas turi esminės reikšmės abiem – nuomotojams ir nuomininkams – stabdyti derybas ir sprendimų priėmimą tikintis pagalbos iš valstybės, vargu ar yra efektyvus sprendimas. Tą aiškumą reikėtų susikurti patiems, pasiekiant susitarimus.
Kita vertus, nuolaidos suteikimas (bent jau Švedijos atveju) niekaip neriboja galimybių vėliau nuomotojams kreiptis kompensacijos pagal patvirtintą priemonę. Priešingai, kaip minėta, viena iš sąlygų kompensacijai gauti yra šalių (verslo partnerių) sutarta nuolaida.
Galiausiai, jei darysime prielaidą, kad kompensacijos bus pradėtos mokėti vasarą (vėlgi, žvelgiant į Švedijos pavyzdį), tuomet yra didelė tikimybė, kad iki to laiko nepriėmus sprendimų dėl nuolaidų, dalis nuomojamų objektų (tų, kurių valdytojai nusprendė palaukti, kol valstybė suteiks paramą) gali virsti muziejais.
Taigi, veikiausiai labiausiai logiškas sprendimas šiuo atveju būtų tęsti tą nelengvą dialogą dėl nuomos santykių modifikavimo karantino laikotarpiu ir po jo, ieškant sprendimų bei, galbūt, turint galvoje, kad taps lengviau gavus valstybės teikiamą paramą.
