Vyrų emocinė sritis atrodo santykinai siaura. Kultūriniu ir asmeniniu požiūriu jie baiminasi jausmų atskleidimo pasekmių. Nei vienas nenori, kad jį paniekintų, pažemintų ar išjuoktų dėl nevyriško elgesio. Uždarumo priežastis nėra nesugebėjimas ar nenoras išreikšti jausmus, bet abu šie dalykai kartu. Šį reikalą dar labiau apsunkina tai, kad nėra tinkamų žodžių apibūdinti vyro vidinį pasaulį. Savęs išreiškimui vyrai nenaudoja tų žodžių, kuriuos naudoja moterys.
Vyrai yra linkę nepasitikėti savo jausmais. Daugelis baiminasi, kad išlaisvinę savo jausmus, nesugebės jų suvaldyti. Tai gali būti bauginanti ir nepakenčiama mintis. Nors moterys irgi kartais dėl to jaudinasi, jų nerimavimo lygis nėra toks aukštas. Laikydami jausmus nekontroliuojamais ir nepastoviais, vyrai sustiprina savo įsitikinimą, kad saugiau yra juos slėpti. Kadangi vyrai beveik neskatinami išreikšti savo jausmų, jie nėra linkę parodyti savo emocinį pažeidžiamumą.
Intymumas yra pavojinga teritorija daugeliui vyrų. Jis kelia grėsmę jų laisvei ir apsauginėms tylos sienoms, kuriomis jie kartais apsitveria. Vyrai yra linkę užmegzti artimas draugystes ne artumo ar intymumo pagrindu, bet bendros veiklos pagrindu. Vyrai mano, kad intymumas reiškia gilius jausmus ir rizikingus tarpusavio ryšius. Priešingai nei moterų, vyrų saitai dažniau yra susiję su ištikimybe, o ne bendrais jausmais, ir jie nėra linkę atskleisti savęs taip, kaip moterys, ypač savo nuotaikų ir slaptų jausmų.
Moterys atranda savo vietą pasaulyje per tarpusavio santykius. Moters identiškumo esmė yra sugebėjimas užmegzti draugystę ir artimus santykius. Šie santykiai moteriai suteikia galimybę atskleisti savo nuoskaudas, nusivylimus, skausmą, sulaukti paramos ir paskatinimo. Per sielvartą moterys mato savo kelią. Sielvartaudamos jos gali išreikšti slapčiausius savo jausmus – pavyzdžiui, savo kaltės jausmą dėl to, kad nesugebėjo užkirsti kelio mylimo žmogaus mirčiai ar praradimui. Priešingai nei vyrai, moterys ieško ir tikisi rasti saugią užuovėją, kur galėtų išlieti tai, kad guli ant širdies.
Sielvartavimas yra susijęs su jausmais, ir dauguma vyrų tai puikiai žino. Ilgus metus slepiant, malšinant ar neigiant savo jausmus, sielvartas akimirksniu gali prasiveržti pro visas apsaugas. Vyrai nėra apsaugoti nuo jausmų; sielvartas paveikia juos taip pat stipriai, kaip ir moteris. Bet jų sielvartavimo procesas dažniausiai yra mažiau pastebimas nei moterų. Vyrai sielvartauja viduje, ir jų sielvartas dažniau yra pagrįstas mąstymu, o ne jausmais.
Dauguma moterų puikiai žino, kad vyrai įveikia sielvartą mąstydami. Jos dažnai įsivaizduoja, kad vyrai saugo savo sielvartą viename iš “smegenų stalčiukų”. Atrodo, kad vyrai bėga nuo savo jausmų, ar juos paslepia ir užrakina. Moterys mano, kad jei jos taip elgtųsi, jos netektų dalies savęs. Moterys nori artimų santykių su savo partneriais, bet kai jų partneriai užsidaro savyje, jos niekaip negali pralaužti šios užtvaros ir įsitikinti, kad jų partneriai iš tiesų sielvartauja.
Vyrai dažnai bando užgniaužti savo sielvartą. Kai kurie sąmoningai prisiverčia negalvoti apie mylimo žmogaus mirtį, darbo netekimą, gresiančias skyrybas, ar jausmus, susijusius su šiais įvykiais. Jų pastangos yra sąmoningos, siekiančios apsaugoti sielą nuo neigiamų dalykų ir skausmo. Kad tai padarytų, vyrai tyčia galvoja apie praktiškus ir įprastus dalykus, pavyzdžiui, darbą, sportą ar namų ruošą. Toks dėmesio atitraukimas padeda kontroliuoti kankinančias mintis bei prisiminimus, ir suteikia emocinį palengvėjimą, bent jau kuriam laikui. Vyrai leidžiasi į savo sielvartą ir vėl ištrūksta iš jo, tokiu būdu jiems susidaro įspūdis, kad pamažu jie įveikia sielvartą.
Veiklumas vyrams yra natūralus būdas išvengti traumų. Nuolatinis užsiėmimas turi didelę reikšmę vyrams, jis reikalauja energijos ir laiko, neleidžia protui atsipalaiduoti. Kai kuriuos vyrus tarsi apsėda tokie dalykai, kaip darbas, mankšta, sveikata, sportas, vaikų auklėjimas ar namų ruoša. Daugelis pasineria į darbą ir karjerą. Kiti išsiugdo žalingus įpročius alkoholiui, lošimui ar seksui; kai kurie tampa perdėtai dvasingi. Jausmų padalinimas į atskiras dalis ir atsitraukimas nuo jų padeda vyrams išvengti skausmo.
Daugelis vyrų norėdami išsiblaškyti, renkasi fizinę veiklą, reikalaujančią fizinių pastangų ir protinio susikaupimo, kuris užima sielvarto vietą. Bet kokia veikla yra tinkama, jei tik ji padeda vyrui ignoruoti jo skausmą. Fizinis darbas tampa dar vienu būdu išvengti realybės.
Moters požiūriu, širdis ir protas nėra susiję. Vyro pastangos vadovautis protu yra bandymas racionaliai paaiškinti tai, kas jam atsitiko. Sistemingai peržvelgdamas įvykius ir aplinkybes, vyras ieško logiško ir protingo paaiškinimo. Jis tiki, kad toks egzistuoja; norint jį atrasti, reikia daug ir ilgai galvoti. Informacijos ieškojimas, literatūros studijavimas, kitų patarimai pakursto jo mąstymą. Visos šios pastangos nepanaikina skausmingų vyro prisiminimų. Vyras ištveria tuos prisiminimus, norėdamas teisingai įvertinti faktus ir nepraleisti jokių smulkmenų. Nors prisiminimai nėra malonūs, jis žino, kad jie yra svarbūs jo mąstymo procesui.
Negalima paneigti, kad sielvartas yra labai asmeniškas išgyvenimas. Kartais moterys, kaip ir vyrai, labiau nori likti vienos su savo jausmais. Bet dažniausiai jos ieško draugijos, kurioje būtų palaikomi jos jausmai ir patenkinamas jos poreikis intymumui. Vyrai jaučia skausmą ir jie tai žino, bet jie mieliau bando susidoroti su juo vienumoje. Šiomis asmeninėmis akimirkomis vyrai išlieja ilgai tramdytus jausmus ir susiduria su savo emocijomis. Vyrai verkia, bet labai retai matant kitiems. Jie tiesiog neturi kito pasirinkimo.
Sielvartas labai susilpnina. Daugumai iš mūsų šis gyvenimo laikotarpis įsimins kaip labiausiai nekontroliuojamas. Šį nesaugumą ypač stipriai pajunta tie vyrai, kurie identiškumą, vertę ir savigarbą sieja su stiprybe ir autoritetu. Šie vyrai ne tik turi išlaikyti savikontrolę, jie turi būti savo teritorijos valdovais. Jie jaustųsi pažeminti, jei kas nors juos laikytų bejėgiais ar išsigandusiais, ar, dar blogiau, nevykėliais.
Vyrai neleidžia, kad praradimai juos įveiktų, jie ieško būdų, kaip parodyti, kad valdo situaciją. Kai kurie vyrai įsitraukia į veiklą, tiesiogiai susijusią su netektimi, pavyzdžiui, imasi laidotuvių organizavimo rūpesčių ar pateikia ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Kai kurie visą dėmesį nukreipia į kitą gyvenimo sritį, pavyzdžiui tvarkos darymą palėpėje ar sodo priežiūrą. Vyrai nepripažįsta bejėgiškumo. Jų pastangos viešai daryti poveikį parodo, kad jie neprarado sugebėjimo priimti sprendimus ar įvesti tvarką. Nesėkmė nėra priimtina išeitis.
