Ore jau galima užuosti pavasarį. Ar atkeliavęs pavasaris niekur nebepasitrauks, ar reiktų paskubėti juo pasidžiaugti, – klimatologo teiravosi laidos vedėja Kristina Pocytė.
„Ko gero, pokalbį reiktų pradėti nuo to, kad šiemet klimatologinės žiemos – neturėjome. Žiemos perėjimas į pavasarį nebuvo aiškus, nežinia, kada iš tiesų jis prasidėjo“, – sakė D. Valiukas.
Pavasaris niekur nebuvo dingęs
Kaip pavyzdį pateikė kovo mėnesį – šis esą buvo net trim laipsniais šiltesnis, nei pas mus įprasta. Ypač šilta kovo mėnesio pradžia – pirmasis dešimtadienis šilčiausias per pusšimtį metų. Ne ką prastesnis ir antrasis dešimtadienis. Trečiasis – vėsesnis, labai permainingas, šiuo metu fiksuoti temperatūros skirtumai: buvo ir 18,1 laipsnių šilumos, ir 11,9 šalčio. Šitiek temperatūra nebuvo nukritusi net žiemos mėnesiais. „Balandžio mėnesį – saulėta, atrodo, kad sugrįžo pavasaris, tačiau jis niekur nebuvo dingęs“, – patikino D. Valiukas.
Klimatologo žiniomis, šiomis dienomis bendra oro temperatūra turėtų būti šiek tiek žemesnė už daugiametes normas. Dienomis temperatūra kils iki dešimties laipsnių šilumos, bet naktys bus vėsesnės, todėl gali susidaryti įspūdis, kad yra šiek tiek vėsiau – ypač rytinėmis valandomis.
Pavasaris – permainingas metas, todėl D. Valiukas neatmetė galimybės, jog temperatūra gali nukristi ir žemiau nulio. „Galbūt ne visoje Lietuvoje, pakankamai skiriasi sąlygos. Rytinėje, pietrynėje šalies dalyje – vėsiau, naktimis galime sulaukti minusinės temperatūros. Tuo nereikėtų stebėtis, balandžio pabaigoje taip būna“, – pastebėjo jis.
Kalbėdamas apie galimus kritulius D. Valiukas sakė, jog tai nemaža dalimi priklauso nuo konkrečios teritorijos. Derėtų atkreipti dėmesį ir į prieš tai buvusius mėnesius. „Kovo mėnesį bendras kritulių kiekis buvo didesnis nei įprasta, tačiau pasiskirstymas – netolygus. Vakarų Lietuvoje kritulių iškrito daugiau, o centrinėje dalyje – mažiau“, – sakė klimatologas. Jis patvirtino, jog kritulių trūkumas – besitęsiantis. Krituliai iškrinta, bet tik po keletą milimetrų per dieną.
Pasak D. Valiuko, kritinės situacijos dar nėra, drėgmės pakankamai: „Kad išsivystytų drėgmės trūkumas turi praeiti laiko, kol kas tokios tendencijos nematome. Pažvelgus į gegužės mėnesio prognozes – kritulių numatoma šiek tiek mažiau nei būna įprastai, ypač pirmoje mėnesio pusėje. Vėliau viskas sugrįš į savo vėžes.“
Vadovautis galima tik klimato kaitos tendencija
Ilgalaikės orų prognozės nėra tikslios ir per daug nepatikimos, tad D. Valiukas nesiėmė prognozuoti kokia bus šiųmetė vasara. Užtat gegužės mėnuo, anot jo, turėtų būti artimas daugiametėms normoms, įprasta vidutinė temperatūra – 12,4 laipsnių šilumos.
Tačiau D. Valiukas perspėjo, jog ir tendencijomis nereiktų vadovautis – tokia mūsų šalies geografinė padėtis, čia dažni pokyčiai, permainingumas. Vadovautis esą galima tik bendra klimatos kaitos tendencija. Pastaroji atsiliepia per kylančias temperatūras, dažnėjančias karščio bangas, kitus kontrastus. „Temperatūrų svyravimai, besikaitaliojantys orai – tokios tendencijos ryškėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje“, – sakė klimatologas.
Jis negalėjo pasakyti, ar ateinanti vasara bus maloni: „Tokia jau mūsų klimato zona. Visi įsivaizduojame lietuvišką vasarą, tokia ji buvo ir pastaraisiais metais – anomalių nuokrypių nebuvo.“
Na, nebent praėjusių metų birželį – fiksuotas pakankamai didelis nuokrypis, buvo labai karšta. Tačiau tokie atvejai dažnai nepasitaiko.
Prognozių tikslumas priklauso... nuo lėktuvų
Dėl karantino sustabdyti keleiviniai skrydžiai. Kalbama, jog dėl to, kad neskraido lėktuvai orų prognozės gali būti ne tokios tikslios. Su kuo tai susiję? D. Valiukas aiškino, jog norint sudaryti prognozę, reikia daug informacijos apie įvairius metereologinius parametrus: oro temperatūrą, drėgmę. Reikalingi duomenys ne tik nuo žemės paviršiaus, bet ir aukštesniuose sluoksniuose, kur skraido lėktuvai – jie surenka reikalingą informaciją, paskui ji perduodama į skaičiavimo centrus, kur yra modeliuojamos ir skaičiuojamos prognozės. Sumažėjus duomenų kiekiui, kinta prognozių patikimumas.