Nemenka Europos Sąjungos valstybių dalis pradėjo švelninti karantino sąlygas, užbėgdamos už akių Europos Komisijai, kuri trečiadienį oficialiai pateikė ribojimo priemonių švelninimo gaires – dokumentą, kuriuo siekiama užkirsti kelią sąmyšiui ir koordinavimo stokai, kuria pasižymėjo pradinė bloko reakcija į pandemiją.
Tarpusavyje nesuderinti pranešimai, nuskambėję per sostines nuo Kopenhagos iki Varšuvos, reiškė, kad imtasi daugybės žingsnių, kuriais pradedamas ribojimų verslui ir gyventojams nutraukimas. Šie ribojimai padėjo sumažinti mirčių skaičių ir palengvinti sveikatos priežiūros sistemos patiriamą apkrovimą. Tačiau to kaina buvo ekonominis nuosmukis, suerzinęs politinius lyderius.
Italijoje antradienį buvo leista atsidaryti knygynams, kanceliarinių prekių ir vaikų bei kūdikių drabužių parduotuvėms. Jose turi būti laikomasi griežtų higienos reikalavimų.
Austrijoje ir Čekijoje veiklą atnaujinti leista technikos prekių ir sodo prekių parduotuvėms. Austrija leido dirbti visoms mažoms parduotuvėms. Danijoje trečiadienį atsidarė darželiai ir pradinės mokyklos.
Vokietijoje, kuriai santykinai gerai sekasi suvaldyti koronaviruso krizę, kanclerė Angela Merkel trečiadienį kalbėjosi su žemių premjerais dėl planų sušvelninti kai kurias izoliacijos politikos priemones. Tačiau Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pranešė apie dviem savaitėms pratęsiamas socialinio atstumo laikymosi priemones – jos galios iki gegužės 11 d. Manoma, kad po šios datos ribojimai turėtų švelnėti. Belgijoje valstybės pareigūnai taip pat nusprendė eiti šiuo keliu – karantino priemonės pratęstos iki gegužės 3 d.
Europos Sąjungos pareigūnai pabrėžė, kad teisinė galia dėl ribojimų priemonių priklauso 27 šalių narių sostinėms.
Tačiau daugelio valstybių sprendimas žengti žingsnį priekin ir švelninti ribojimus išryškino Briuselyje besitęsiančią pareigūnų kovą, jiems bandant įsitvirtinti krizės valdymo procese ir geriau koordinuoti sprendimus žemyne. Dar prieš gerą savaitę kai kurios Europos Sąjungos valstybės spaudė Europos Komisiją atidėti gairių paskelbimą, besiskųsdamos, kad yra dar per anksti svarstyti išėjimo iš karantino strategijas. Dabar kai kurios iš tų pačių šalių pačios savarankiškai planuoja karantino švelninimą.
Dar vienas ženklas, rodantis, kad pareigūnams yra sudėtinga veikti koordinuotai, pasirodė antradienio vakarą – kaip „Politico“ pasakojo pareigūnai, tada Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio tarnyba išsiuntė nurodymus dėl paskutinės minutės pakeitimų gairių tekste. Toks kišimasis į dokumento detales, kurį turi patvirtinti 27 valstybių vadovybė ir prieš tai įtraukti pokyčius, jei mano, kad tai reikalinga, yra itin neįprastas atvejis.
Visuomenės sveikatos pareigūnai, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), perspėja, kad per anksti atšaukiant socialinio atstumo laikymosi priemones iškyla rizika, kad užplūs nauja viruso banga.
„COVID-19 plitimas įsibėgėja labai greitai, tačiau blėsta žymiai lėčiau. Kitaip tariant, kreivės leidimasis žemyn yra gerokai lėtesnis nei jos kilimas aukštyn. Tai reiškia, kad ribojančios priemonės privalo būti švelninamos lėtai ir išlaikant kontrolę. Tai negali įvykti iš karto. Ribojančios priemonės gali būti atšaukiamos tik tada, kai yra taikomos tinkamos visuomenės sveikatos priemonės, įskaitant ir intensyvų ir veiksmingą kontaktų atsekimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Panašu, kad Europos šalių vadovai karantino švelninimo žingsnių imasi daugiausia itin atsargiai. Pateikiami nurodymai, kad kaip įmanoma daugiau darbuotojų dirbtų iš namų. Išlieka draudimai dideliems žmonių susibūrimams ir renginiams. Daugumoje šalių kavinių ir restoranų atsidarymo bent jau per artimiausias kelias savaites nesitikima.
Tiesa, gairių juodraštyje, kurį gavo „Politico“, Europos Komisija perspėja apie kitas pasekmes, kurių galima sulaukti, jei šalys nebendradarbiaus: „Koordinavimo stoka atšaukiant ribojančias priemones kelia riziką, kad visos šalys narės pajus neigiamą poveikį ir veikiausiai sustiprės politinė trintis“.
„Nors vieno visiems tinkamo sprendimo nėra, šalys narės turėtų iš anksto įspėti viena kitą ir Europos Komisiją prieš atšaukdamos ribojančias priemones ir atsižvelgti į kitų požiūrį“, – rašė Europos Komisija.
Tačiau yra ženklų, kad tokie koordinuoti įspėjimai dar tikrai nevykdomi.
Pavyzdžiui, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas per spaudos konferenciją Velykų sekmadienį pranešė tam tikrus pirminius žingsnius dėl griežčiausių ribojimų atšaukimo, kuriuos šalis ketina žengti.
P. Sanchezas pabrėžė, kad Ispanija kol kas dar neatšaukė nepaprastosios padėties ir dauguma ribojančių priemonių bus taikomos ir toliau.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: mes dar netgi neįžengiame į antrąjį etapą, kurį ekspertai vadina deeskalacijos etapu. Nepaprastoji padėtis išlieka, izoliacijos priemonės ir bendri ribojimai tebetaikomi. Baigtos taikyti tik kraštutinės priemonės, numatančios, kad leidžiama tik gyvybiškai svarbi ekonominė veikla“, – kalbėjo Ispanijos premjeras.
Lyderių pastangos skelbti bent jau pirminę pergalę kovoje su virusu, ypač Ispanijoje ir Italijoje, kuriose koronavirusas pasiglemžė daugiausia gyvybių Europoje, išryškino augantį valstybės pareigūnų nerimą dėl žalos ekonomikai, kurią jai daro ilgalaikis tokios komercinių veiklų gausos nutraukimas.
Pirmadienį Tarptautinis valiutos fondas paskelbė naujas prognozes, rodančias, kad šiemet euro zonos ekonomikos BVP susitrauks 7,5 proc. – toks nuosmukis neregėtas nuo Didžiosios depresijos laikų.
Visgi vadovus lygiai taip pat neramina tikimybė, kad per anksti atšauktų ribojimų kaina bus daug gyvybių.
Europos Komisijos gairėse lyderiai raginami nustatyti aiškius „epidemiologinius kriterijus“, kuriais vadovaujantis būtų galima atšaukti ribojančias priemones. Šie kriterijai turėtų „parodyti, kad ligos plitimas per ilgesnį nepertraukiamą laikotarpį smarkiai sumažėjo. Taip pat būtina užtikrinti, kad ligoninėms užtenka pajėgumų suteikti pagalbą, jei užsikrėtimų skaičius ir vėl imtų augti.
Kai kurie vadovai nurodė, kad jau planuoja šiuos veiksmus.
P. Sanchezas teigė, kad jo vyriausybė laikysis grupės mokslo ekspertų parengtų nurodymų.
„Ketiname vadovautis vyriausybei patarinėjančio mokslinio komiteto ekspertų rekomendacijomis, kad galėtume greitai įvertinti tiek viruso plitimą, tiek sveikatos priežiūros sistemos pajėgumą į tai reaguoti“, – sakė Ispanijos premjeras.
„Jeigu sėkmingai kovosime su virusu ir mūsų sveikatos priežiūros sistema atsigaus, deeskalacijos etapas ateis greičiau ir bus sėkmingesnis. Jeigu taip nenutiks, noriu aiškiai pasakyti: išlaikysime arba sustiprinsime ribojimus. Vyriausybei svarbiausias dalykas visada bus mūsų šalies piliečių sveikata ir gyvybė“, – pridūrė P. Sanchezas.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kaip ir P. Sanchezas, sakė, kad jo šalyje kasdienis naujų užsikrėtimų skaičiaus augimas nukrito iki mažiau nei trijų proc. Tačiau net ir po to, kai antradienį paskelbė apie parduotuvių atsidarymą, S. Kurzas perspėjo esąs pasirengęs pakeisti kryptį.
„Jeigu skaičiai ims smarkiai augti, panaudosime avarinį stabdį. Mūsų planas artimiausiems mėnesiams yra labai aiškus: kaip įmanoma daugiau laisvės ir tiek apribojimų, kiek jų reikia“, – antradienio rytą spaudos konferencijoje sakė S. Kurzas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gairių dokumentą pristatė trečiadienio rytą spaudos konferencijoje. Vyriausiasis Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris sakė, kad dėl to, jog ES valstybių vykdomas ribojimo priemonių švelninimas tęsis ilgai, EK gairės taps svarbiu koordinavimo dokumentu, net jei kai kurios valstybės jau žengė pirmuosius žingsnius.
„Manau, kad visas apribojimų atšaukimo procesas užtruks ilgai. Tad kai kurios šalys dabar gali imtis savarankiškų veiksmų, tačiau viliuosi, kad jos greitai suvoks, jog rekomendacijos, kurias prašė mūsų pateikti, padės joms valdyti procesą“, – sakė E. Mameris.
Danija taip pat neketina laukti nurodymų iš Briuselio ir imasi situacijos švelninimo. Danijoje kitą savaitę pradės dirbti daugiau įmonių, šaliai toliau švelninant karantino suvaržymus, penktadienį paskelbė pareigūnai.
Po vėlai ketvirtadienį įvykusių pagrindinių politinių partijų derybų vyriausybė paskelbė apie susitarimą išplėsti pirmąją šalies sugrįžimo į normalų gyvenimą fazę.
„Niekas nenori laikyti Danijos uždarytos nė diena ilgiau nei griežtai būtina. Tačiau negalime judėti greičiau nei galime, kad išlaikytume epidemijos kontrolę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė premjerė Mette Frederiksen.
Trečiadienį pradėjusi atverti mėnesį nedirbusias mokyklas mažesniems vaikams, Danija tapo pirmąja tai padariusia Europos valstybe.
Kirpyklos ir tatuiruočių salonai bus atidaromi nuo pirmadienio, vėl pradės dirbti vairavimo mokyklos.
Danijos teismai, kurie iki šiol svarstė tik būtiniausius atvejus, pradės svarstyti daugiau bylų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras paragino šalis užtikrinti pakankamas apsaugos priemones ir tik tada pradėti švelninti suvaržymus.
Jei šalys negali užtikrinti tam tikrų kriterijų, jų prašoma „dar kartą pagalvoti“, sakė PSO Europos padalinio direktorius Hansas Kluge.
Anksčiau šią savaitę Suomija panaikino kelionių blokadą Helsinkio regionui.
Austrija, Italija ir Ispanija taip pat leido kai kurioms kompanijoms vėl pradėti dirbti.