Kauno teisėjai mano, kad kai kuriais atvejais įstatymai girtiems vairuotojams yra per griežti – juk šie tuomet, kai juos visuomenės saugumu besirūpinantys policijos pareigūnai sustabdė prie vairo apsvaigusius nuo alkoholio, „niekam žalos nepadarė“. Ir visai nesvarbu, kad tokią žalą galėjo padaryti bet kurią sekundę.
„Ar nuo šiol tikrosios sankcijos galios tik tuomet, kai neblaivus vairuotojas sukels realią žalą – partrenks mažą vaiką ar susidūręs su kitu automobiliu pražudys visą šeimą?“ – nusivylimo girtiems vairuotojams taikomomis išimtinėmis lengvatomis neslėpė policijos pareigūnai.
Anot jų, valstybės paskelbtas vadinamasis karas keliuose gali netekti prasmės, nes teisėjų malonės sulaukę pažeidėjai taip ir nepasimokys iš savo klaidų. O ypatingai tai liečia tuos, kurie net nemano, jog vairuodami apsvaigę nuo alkoholio pasielgė netinkamai.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai yra baudžiami ne tik pinigine bauda, bet jiems taip pat privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki pusantrų metų.
Kelių eismo taisykles (KET) pažeidusiems neblaiviems vairuotojams pareigūnai surašo administracinių nusižengimų protokolus, už pažeidimus skiria bausmes, tačiau ne visi su tokiomis sankcijomis sutinka – pasinaudoja galimybe juos apskųsti teismui. Ir, jeigu prieš tai nebuvo bausti už analogišką pažeidimą, dažniausiai sulaukia išimtinės malonės – teisėjai laisva ranka sutrumpina vairuotojo pažymėjimo atėmimą. Bene pagrindinis teismo motyvas – net minimali įstatyme skirta bausmė yra per griežta.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė šį trečiadienį paskelbė dvi nutartis, kurios buvo palankios prie automobilio vairo neblaiviems įkliuvusiems vairuotojams – minimaliomis bausmėmis nubausti marijampoliečiai nesutiko su tokiomis sankcijomis ir manė, kad yra nubausti per griežtai, nes padaryti pažeidimai nėra tokie ir sunkūs, be to, jie nurodė, kad dėl draudimo vairuoti transporto priemones patirs didžiulių asmeninių nuostolių.
Kauno teisėja D. Jankauskienė nutarė, kad visuomenės saugumas nėra toks svarbus – iš karto nuo paskelbimo įsiteisėjusiose nutartyse teisėja nurodė, jog žemesnės instancijos teismo teisėjai pagrįstai dviem marijampoliečiams pritaikė išimtines įstatyme numatytas lengvatas ir teisės vairuoti draudimą sutrumpino perpus. Kitaip tariant, teismas aiškiai ir be jokių užuolankų nurodė, kad prioritetas gali būti teikiamas neblaivių vairuotojų gerovei, o ne visuomenės saugumui.
Kas pavojingiau – vairuoti apsvaigus ar eiti per pėsčiųjų perėją?
Marijampolės rajone gyvenanti Ligita Sinkevičė policijos pareigūnams įkliuvo dar praėjusių metų lapkričio 20 d., kai 8.45 val. magistralinio kelio Marijampolė-Kybartai-Kalinigradas 2-ajame kilometre vairavo automobilį „Mitsubishi Outlander“ būdama neblaivi – moteriai buvo nustatytas 0,50 promilės girtumas. Už šį nusižengimą policija vairuotojai skyrė 800 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieniems metams.
Savo skunde moteris pareiškė, kad esą realybėje neblaivaus vairuotojo vairavimas gali būti mažiau pavojingesnis už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus.
„Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses, – teigė L. Sinkevičė. – Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni.“
Moteris pažymėjo, kad jos vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dar Marijampolės mieste, ji važiavo ne greičiau nei 50 km/val., o „toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas“. Be to, ji nurodė, kad, nors ir buvo neblaivi, tačiau važiavo keliu, kuriuo dažnai važiuoja – ji puikiai žino eismo sąlygas, patį kelią.
„Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą“, – teismą bandė įtikinti pažeidėja.
Taip pat moteris nurodė, kad važiuodama automobiliu ji buvo įjungusi šviesas, o transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus: „Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio.“
„Administracinis nusižengimas padarytas 8.45 val., kadangi tai šviesus paros metas, asmuo galėjo tinkamai įvertinti eismo sąlygas, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį“, – L. Sinkevičė tikino, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios.
„Aš visiškai nesijaučiau neblaivi, jeigu būčiau buvusi įsitikinusi, kad esu neblaivi, transporto priemones nebūčiau vairavusi“, – moteris tikino, kad alkoholio vartojo išvakarėse.
Marijampolės rajone gyvenanti moteris taip pat pareiškė, kad „net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilių“: „Taigi, didžiojoje dalyje Europos valstybių asmens atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena išvis net nebūtų pradėta“.
„Esu dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, esu įgijusi išsilavinimą ir dirbanti nuolatinį darbą, savarankiškai auginu du nepilnamečius vaikus“, – L. Sinkevičė tikino, jog jos asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus, o jos padarytas nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas.
Moteris taip pat pabrėžė, kad praradusi teisę vairuoti negalės nuvykti į darbą, kuris yra maždaug 20 km nuo gyvenamosios vietos.
Įkliuvo net tris kartus, nors neturėjo teisės vairuoti
L. Sinkevičę nubaudusi Marijampolės policija su tokia pažeidėjos pozicija nesutiko ir teismui nurodė, kad jos skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sušvelninimą.
„Apie savo ir savo šeimos gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias dėl nusižengimo darymo, L. Sinkevičė turėjo pagalvoti prieš grubiai pažeisdama KET, todėl ji turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes – jos padarytas nusižengimas yra ypatingai sunkus, juo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, taip pat parodo atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą, be to, tai galėjo sukelti itin sunkias pasekmes“, – nurodė policijos atstovai.
L. Sinkevičės skundą dėl policijos skirtos nuobaudos išnagrinėjo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pirmininkas Laimondas Noreika – atsižvelgęs į skundo argumentus ir aukštesniojo teismo suformuotą praktiką jis nutarė, kad girtai prie vairo įkliuvusiai moteriai yra skirta per griežta sankcija, nors ši ir – pati švelniausia.
Tačiau ne su visais pažeidėjos argumentais teisėjas sutiko – atsakydamas į skunde nurodytus teiginius apie „ėjimą per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses“, L. Noreika pabrėžė, kad tai – tik subjektyvi jos nuomonė, neturinti visiškai jokios įtakos sprendžiant skundžiamo nutarimo dalies panaikinimo ar pakeitimo klausimą.
„Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad pažeidėjos padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais – transporto priemonių vairavimas neblaivių asmenų kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai“, – pabrėžė Marijampolės teismo vadovas.
Jis taip pat skeptiškai įvertino L. Stankevičės skundo teiginius, kad didžiojoje dalyje Europos valstybių jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena išvis net nebūtų pradėta.
„Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 20, o ne 22 šalyse nustatyta leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės, o vienoje didesnė, – nurodė teisėjas. – Tai taip pat niekaip nemažina nusižengimo pavojingumo, pažymint ir tai, kad tokiu būdu skunde nutylima, jog aštuoniose iš sąraše nurodytų Europos šalių maksimali leistina alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės ir mažesnė, keturiose iš jų alkoholio kiekio tolerancija kraujyje yra absoliučiai nulinė.“
Pasak teisėjo, „administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų“.
„Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, – teigiama L. Noreikos nutartyje. – Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo vertinimu, pažeidėjai už padarytą nusižengimą paskyrus tik piniginę baudą be administracinio poveikio priemonės, tai nebūtų proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.“
Teisėjas nutarė, kad L. Sinkevičės padarytas nusižengimas „yra daugiau atsitiktinio pobūdžio“: „L. Sinkevičei nustatytas 0,50 promilių girtumas, kas rodo, jog girtumas tik 0,10 dalių viršijo ribą, nuo kurio asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilių). Šios aplinkybės nepateisina L. Sinkevičės poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėja nėra susiformavusi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles.“
Kauno apygardos teismui skundą pateikęs Marijampolės Kelių policijos viršininkas Rolandas Gylys nurodė, kad Marijampolės teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo paskirta švelnesnė nuobauda nei numato įstatymas, nėra išskirtinės.
„L. Sinkevičė apie tai, kad gali netekti teisės vairuoti motorines transporto priemones, apie savo šeimos gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias jai ir jos artimiesiems dėl nusižengimo darymo, turėjo pagalvoti prieš sėsdama už automobilio vairo būdama neblaivi“, – pabrėžė R. Gylys.
Pasak jo, pažeidėjai paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
„L. Sinkevičė alkoholį vartojo vakare žinodama, kad ryte reikės vykti į darbą, tai ją charakterizuoja kaip neatsakingą ir į savo neigiamą elgesį kritiškai nežiūrinčią asmenybę, – ir nesudaro pagrindo jos atsakomybę vertinti kaip išimtinai teigiamą“, – pabrėžė Kelių policijos viršininkas.
Jo teigimu, po to, kai moteris neblaivi buvo sulaikyta prie vairo, jai buvo laikinai uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau ji nekreipdama į tai dėmesio ir toliau vairavo automobilį.
„L. Sinkevičė tris kartus per mėnesį vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė sustabdyta ir už tai jai buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tai rodo, kad L. Sinkevičė ignoruoja teisės aktų, reglamentuojančių saugų eismą reikalavimus, o paskirtos nuobaudos nepasiekia savo tikslų“, – nurodė R. Gylys.
Atrodo, kad bent pastarasis argumentas turėjo būti tas „koziris“, dėl kurio visuomenės saugumu besirūpinančios policijos skundas apeliacine tvarka turėjo būti patenkintas, bet jį išnagrinėusi Kauno apygardos teismo teisėja D. Jankauskienė nutarė į tai neatsižvelgti – esą visi įrodymai jau buvo pateikti ir įvertinti Marijampolės apylinkės teisme.
Kauno teisėja pažymėjo, kad taikant bet kokią valstybės prievartą „būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje“, o teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
„Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad L. Sinkevičė neturėdama teisės vairuoti negali tinkamai atlikti darbo funkcijų, turi du nepilnamečius vaikus, taip pat, kad ji yra neteista ir tokio sunkumo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą bei darbdavio yra charakterizuojama teigiamai, yra svarbios bei pakankamos, kad būtų galima svarstyti galimybę taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę“, – D. Jankauskienė pažymėjo, kad girta automobilį vairavusi moteris „savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, vairuodama neblaivi kitų KET pažeidimų nepadarė“.
Teisėja pabrėžė, kad tai pirmas kartas, kai L. Sinkevičė buvo sulaikyta neblaivi, o policijos skunde nurodytus teiginius pavadino tik teoriniais.
Ir čia pat pridūrė, kad būtina atsižvelgti, kad prie vairo neblaivi įkliuvusi moteris augina du vaikus, yra išsiskyrusi, dirba, nuo jos gyvenamosios iki darbo vietos yra daugiau nei 20 km, todėl teisės vairuoti atėmimas „turėtų neigiamų padarinių ne tik kasdieniniame jos gyvenime, bet ir žymiai apribotų asmens galimybę užsitikrinti pragyvenimo šaltinį sau ir visai šeimai“.
„Nors skunde teigiama, jog L. Sinkevičė tris kartus per mėnesį vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti, kai ši teisė sustabdyta ir už tai jai buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikiama jokių naujų duomenų, kurie patvirtintų šį teiginį – byloje nėra duomenų, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pažeidėjos skundą“, – į girtos prie vairo įkliuvusios moters pusę stojo baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas nagrinėjanti teisėja D. Jankauskienė.
Anot teisėjos, L. Sinkevičės padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis.
Reikėjo galvoti anksčiau arba „teisingumo bei protingumo kriterijai“
Analogiškus teiginius teismas atkartojo ir kitoje byloje – Marijampolės verslininkas Egidijus Butkeraitis taip pat buvo sulaukęs išskirtinės Marijampolės teismo malonės, nors taip pat įkliuvo neblaivus prie vairo. Jis pažeidimą padarė beveik toje pačioje vietoje kaip ir L. Sinkevičė – gruodžio 9 d., apie 8.43 val. policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį ir nustatė 0,51 prom. alkoholio.
Marijampolės teismo teisėjas Raimundas Krušinys taip pat nutarė pakeisti policijos nutarimą – draudimą vieniems metams vairuoti sušvelnino perpus.
Šioje byloje E. Butkeraitis taip pat aiškino, kad taip alkoholio vartojo iš vakaro, nors ir žinojo, jog ryte turės savo motiną vežti pas gydytojus.
Net 29 metų vairavimo stažą turintis vyras tikino, kad per šį laikotarpį nebuvo pakliuvęs į jokį eismo įvykį, o baustas buvo tik kartą ir tai visai neseniai – dėl nustatyto greičio viršijimo.
Marijampolės teisėjas nutarė, kad įstatyme numatyta minnimali bausmė, kurią policija skyrė E. Butkeraičiui, yra per griežta ir neatitinka teisingumo prinncipo, todėl draudimą vairuoti sumažino iki šešių mėnesių. Bet Marijampolės policija su tuo nesutiko – pažeidėjas apie pasekmes turėjo pagalvoti prieš neblaivus sėsdamas prie vairo.
Pasak jo, E. Butkeraitis žinojo, kad gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones, o tuo pačiu ir darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, bet vis tiek vairavo automobilį būdamas neblaivus magistraliniame kelyje, kur yra itin intensyvus transporto priemonių eismas.
Tuo metu policijos skundą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja D. Jankauskienė pažymėjo, kad policijos skirta nuobauda „gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas.“
„Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta“, – Aukščiausiojo Teismo praktiką citavo Kauno teisėja.
Jos teigimu, E. Butkeraitis neturėdamas teisės vairuoti negalės tinkamai atlikti savo individualioje įmonėje darbo funkcijų, be to, turi du nepilnamečius vaikus ir žmoną, kuri dėl sveikatos būklės negali vairuoti, yra neteistas ir tokio sunkumo administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Šios aplinkybės, teisėjos nuomone, yra svarbios bei pakankamos, kad būtų galima svarstyti galimybę taikyti švelnesnę negu numatyta įstatyme, nuobaudą.
Teisėja konstatavo, kad E. Butkeraičiui teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikšminga, nes yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl „vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais“ padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą perpus trumpesniam negu nustatyta įstatyme laikui.
Anot D. Jankauskienės, E. Butkeraitis pažeidimą pripažino, o tai lengvina jo atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
„Savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, vairuodamas neblaivus kitų KET pažeidimų nepadarė“, – teisėja nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog E. Butkeraičio vairuota transporto priemonė būtų sustabdyta dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ir kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo, taip pat nėra duomenų, jog jis anksčiau būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam.
Nutartyje, kuri įsiteisėjo nuo paskelbimo, teisėja pripažino, kad „E. Butkeraitis ir iki nusižengimo padarymo suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo“.
„Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu“, – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. Butkeraičiui skirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
Lietuvos teismai yra išnagrinėję ir tokių bylų, kuriose dėl lengvo girtumo įkliuvusiems vairuotojams išvis buvo panaikintas draudimas vairuoti transporto priemones. Tokiose bylose teisėjai taip pat nurodė, jog sprendimą priėmė vadovaudamiesi „teisingumo bei protingumo kriterijais“.