„Delfi“ skaitytojai feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“ uždavė nemažai klausimų apie finansinius įsipareigojimus ir kaip su jais elgtis kriziniu laikotarpiu. Bet pirmiausia „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato nurodė, ką svarbiausio reiktų žinoti prieš skolinantis.
Kredito atostogos – svarbiausia štai kas
„Tai – paties žmogaus įsivertinimas, ar jis gebės grąžinti kreditą su visomis palūkanomis. Kreditas juk yra abipusiai santykiai. Žmogus turi būti tikras, kad jo pajamų šaltinis yra tvarus ir kad jis gebės grąžinti sutartyje numatytus mokėjimus“, – sakė vadovas.
Viena skaitytoja teiravosi, ką daryti jos situacijoje – moteris su sutuoktiniu turi būsto kreditą, o jo darbe šiuo metu – prastovos. Pajamos gerokai sumažėjo ir pora planuoja kreiptis į banką dėl kredito atostogų. P. Ladziato atsakė, ką apie jas reikėtų žinoti.
„ Pagrindinis dalykas, kurį reikia žinoti – tai kreiptis laiku. Tai reiškia tol, kol nėra susidariusių delsimų už praleistus mokėjimus. Manau, kad kiekviena kredito institucija patars savo vartotojui, kaip geriausia elgtis susiklosčiusioje situacijoje. Tad svarbiausia yra kreiptis iškart, kai yra numatomas negalėjimas išsimokėti – ne po to“, – paaiškino eskpertas.
Vis dėlto tai tokia nauja tema, kad daugumai kyla klausimas, kas apskritai yra tos kredito atostogos. Pavyzdžiui, ar kredito atostogos gali paveikti kredito limitą?
„Kredito atostogų paskirtis – atidėti kredito dalių mokėjimus. Jos neturi tiesioginio poveikio kredito limitui, o yra skirtos palengvinti vartotojui išsimokėjimą. Taip suteikiama galimybė atidėti kasmėnesinius mokėjimus sutartam laikotarpiui.
O kalbant apie paskolos brangimą, jokie mokesčiai neturėtų didėti dėl atostogų. Žmogus tiesiog turi suprasti, kad tai, ką atideda į ateities mokėjimus šiandien, jam vis tiek reiks sumokėti, tik vėliau. Už tą laikotarpį, kurį atideda paskolą, jis vis tiek turės mokėti mokesčius, todėl realiai paskola gali išbrangti“, – atkreipė dėmesį P. Ladziato.
Ar dabar – metas pirkti būstą?
Kitas skaitytojas teigė kol kas nepatiriantis realaus pajamų sumažėjimo, tačiau jaučiantis nerimą dėl ateities bei darbo vietos. Specialistas atsakė, ar tokiu atveju jau verta kreiptis į banką dėl lizingo mokėjimo atidėjimo.
„Jei žmogus jaučia nerimą, visuomet gerai būtų pasitarti su esamų įsipareigojimų kreditoriumi ir sužinoti, kokias sąlygas bei kokiomis aplinkybėmis kreditorius taikytų žmogui, kad palengvintų sunkumus. Rekomenduojame kreiptis ir išsiaiškinti, kas tokioje situacijoje siūloma“, – patarė vadovas.
Daugelis jau suplanavę savo būsto pirkimą. Tačiau dabar žmonės ir dėl jo išgyvena padidintą nerimą – teiraujasi, ar verta imti būsto kreditą, o gal visgi atidėti pirkimus?
„Galiu patarti labai subjektyviai. Nėra tokio ekonomiškai pagrįsto „geriausio laiko“ pirkti būstą. Esu įsitikinęs, kad perkant būstą sprendimas yra daromas ilgalaikis.
Įsipareigojimą reikės dengti ne vienerius metus. Per tą laiką bus ne vienas pakilimas ir turto vertės nuosmukis. Tad visiems vartotojams patariame kelis paprastus dalykus.
Pirma, reikia įvertinti savo galimybes. Tada – patį poreikį pirkti būstą. Taip pat įvertinti norus, kalbant apie konkretaus objekto pirkimą. Ir viską apsvarsčius priimti sau palankiausią sprendimą. Geriausias laikas pirkti būstą, mano akimis, neegzistuoja“, – sakė P. Ladziato.
Sūris pelėkautuose
Kitas pirkėjus jaudinantis dalykas – galimybė įsigyti kažką išsimokėtinai su nulinėmis palūkanomis. Nulinės palūkanos skamba išties patraukliai. P. Ladziato teigimu, tokio kredito pasirinkimas neblogina kredito istorijos, tačiau yra ir kitų niuansų.
„Kalbant apie nulines palūkanas tinka alegorija apie nemokamą sūrį pelėkautuose. Nemokamų dalykų būna mažai, dažniausiai už visko yra kažkas paslėpta. Ar toks pirkimas blogina kredito istoriją? Kredito istoriją blogina tik vienas dalykas, tai – ne laiku mokamos įmokos, nevykdomi įsipareigojimai kreditoriui.
Prieš kurį laiką Lietuvos bankas parengė atsakingo skolinimosi nuostatas, jos yra prieinamos viešai. Jomis skolintojus įpareigojo skelbti bendrą kredito kainą. Bendra kredito kaina – rodiklis, kuris atspindi absoliučiai visus skolintojo mokesčius. Palūkanas, administracinius ir kitus mokesčius – viską, kas yra prie skolinamos sumos.
Raginame vartotoją paskaityti visas sąlygas ir atsižvelgti ne į palūkanų normą, o į bendrą kredito kainą“, – pabrėžė specialistas.
Kalbant apie mažesnius įsipareigojimus taip pat gali tekti koreguoti planus. Vartojimo kreditai – kiek šiuo etapu yra verta juos imti? O gal geriau pakentėti ir pačiam sutaupyti norimam daiktui?
„Dabartiniu laikotarpiu patariame vartotojams skolintis tik būtinosioms išlaidoms padengti. Paskolos dalykams, kurie nėra būtini, nėra geriausias sprendimas.
Jei žmogui labai svarbu būtent dabar susiremontuoti būstą ir jis jaučiasi užtikrintas dėl savo pajamų ateityje – tuomet tai individualus sprendimas. Bet kitais atvejais, kalbant apie šį laikotarpį, rekomenduotume vengti investicijų skolintais pinigais į nebūtinuosius daiktus“, – įspėjo P. Ladziato.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.