Policija atliko 100 apklausų, tačiau tyrėjams taip ir nepavyko rasti kaltininko, rašoma historicmysteries.com.
Keli faktai apie ūkio gyventojus
35 m. našlei Viktorijai Gabriel priklausė Hinterkaifecko ūkis. Moteris augino du vaikus – 7 m. dukterį Cazilią ir 2 m. sūnų Josefą. Moters tėvai – Andreasas Gruberis (64 m.) ir Cazilia Gruber (72 m.) kartu gyveno ūkyje.
Kiek anksčiau nei buvo įvykdytos žmogžudystės, ūkyje būta paslaptingų įvykių – prieš pusmetį išėjo tarnaitė. Ji pasakojo, palėpėje girdėjusi žingsnius, be to, jai atrodė, kad kažkas ją stebi. Įrodymų, pagrindžiančių šį jos pareiškimą policijai, nerasta, o kovo 31 d. ūkyje pradėjo dirbti nauja tarnaitė – Maria Baumgartner.
Andreasas Gruberis papasakojo kaimynams, kad aptiko dviejų žmonių pėdsakų sniege – jie vedė iš miško į vieną ūkio pastatą. Keista tai, kad atgal į mišką vedančių pėdsakų nebuvo.
Negana to, vyriškis rado namuose laikraštį, kuris nepriklausė nė vienam iš namiškių. Kaimynai tokio laikraščio nebuvo užsiprenumeravę, tad veikiausiai jį apsirikęs paliko paštininkas.
Keista tyla ūkyje
Keli žmonės pastebėjo, kad Gruberių ūkyje keistai tylu, nematyti nė vieno iš šeimos narių, šuo nelaksto ir neloja, o prie namo kaupiasi paštininko Josefo Mayerio paliekamų laiškų krūvelė.
Išgirdęs tai, artimas kaimynas Lorenzas Schlittenbaueris pasikvietė du kaimynus – Jakobą Siglą ir Michaelą Pollą, ir visi trys nuėjo į Hinterkaifecko ūkį.
Atėję prie gyvenamojo namo, jie pamatė, kad visos durys užrakintos. Tada kaimynai pasuko į daržinę. Durys iš daržinės į ūkio įrengimų patalpą buvo atviros, iš ten jie įėjo į tvartą.
Po šienu pridengta lenta vyrai aptiko aukas. Lorenzas Schlittenbaueris atpažino Andreasą Gruberį, jo žmoną Cazilią Gruber, jų dukterį Viktoria Gabriel ir šios dukterį Cazilią.
Visiems keturiems stipriais smūgiais buvo suknežintos galvos ir veidai. Ant vyresniosios Cazilios kaklo matėsi smaugimo žymių, o jaunesnioji Cazilia, regis, kelias valandas gulėjo priešmirtinėje agonijoje ir rovėsi plaukus.
Daržinę su namu jungė koridorius Lorenzas Schlittenbaueris vienas nuėjo į Gruberių namą, iš vidaus atrakino duris ir įleido kitus du kaimynus. Naujoji Gruberių tarnaitė M. Baumgartner (44 m.) gulėjo savo lovoje negyva, Viktorios Gabriel jaunesnysis sūnus Josefas – savo lopšyje, irgi negyvas. Abiejų galvos buvo suknežintos sunkiu daiktu.
Policija pradėjo tyrimą
Kaip ir visose kaimo bendruomenėse, žinia apie žmogžudystes sparčiai apskriejo kaimynus. Vietiniai greitai susirinko į ūkį, vaikščiojo nusikaltimo vietoje, apžiūrinėjo kūnus ir sunaikino įrodymus. Galiausiai kažkas nusiuntė žinią artimiausią policijos komisariatą Miunchene, maždaug už 70 kilometrų nuo Hinterkaifecko.
Iš Miuncheno atvyko vyriausiasis tyrėjas Georgas Reingruberis ir kelias valandas tyrė nusikaltimo vietą ūkyje. Įrodymų trūkumas ir daugybė Gruberių kaimynų spėlionių trukdė nusikaltimo tyrimui.
Vis tik policininkai padarė išvadą, kad kažkas po vieną išviliojo aukas į daržinę ir ten jas nužudė.
Praėjus dienai, daktaras Johannas Baptistas Aumulleris atliko rastoms aukoms skrodimą. Jis padarė išvadą, kad žudymo įrankis veikiausiai buvo kauptukas ar kirtiklis. Po metų, griaunant namą, palėpėje tyrėjai rado kirtiklį.
Aiškėjo daugiau detalių
Žudynių datą tyrėjai nustatė nesunkiai. Tarnaitė Maria pradėjo dirbti pas Guberius penktadienį, kovo 31 d. To penktadienio popietę ją aplankė sesuo. Šeštadienį paštininkas atnešė paštą, bet visi jau buvo negyvi, taigi laiškai liko nepaliesti. Akivaizdu, kad kraupų nusikaltimą įvykdė penktadienį vakare.
Iš pradžių policininkai manė, kad nusikaltimo motyvas buvo vagystė. Tačiau radę namuose Andreaso Gruberio grynuosius pinigus, suprato – nusikaltimo motyvas buvo kitoks.
Sprendžiant iš įrodymų, įsibrovėlis veikiausiai dar kelias dienas po nusikaltimo slapstėsi ūkyje. Kažkas pašėrė gyvulius, gaminosi maisto. Be to, ir kaimynai pasakojo, kad po žmogžudystės dienos matė iš kamino rūkstančius dūmus.
Gruberių skandalas
Atlikdami tyrimą, policininkai sužinojo skandalingų gandų apie Gruberius, kurie apylinkėse sklandė jau ne vienerius metus.
Nežinomas asmuo 1914 ar 1915 m. parašė skundą, kuriame kaltino Andreasą Gruberį ir jo dukterį Viktorią kraujomaiša. Tuo metu Viktoria buvo nėščia ar ką tik pagimdžiusi dukterį Cazilią (1915 m. sausį).
Viktoria tvirtino, kad jos dukters tėvas – Karlas Gabrielis, kuris žuvo mūšyje 1914 m. gruodį. Tačiau greitai po sutuoktuvių 1914 m. balandį Karlas paliko Viktorią ir grįžo pas savo tėvus, o paskui išėjo į karą. Per apklausas vienas liudininkas išreiškė spėlionę, kad Karlas paliko žmoną, nes nebuvo aišku, kieno duktė Cazilia.
Teismas pripažino Andreasą ir Viktorią kaltais, abu vienerius metus sėdėjo kalėjime (yra ir kitoks pranešimas, kad Viktoria kalėjime praleido tik mėnesį).
Daugiau mįslingų faktų
Dalis apklaustųjų teigė matė paslaptingą vyrą, vaikštinėjantį aplink Gruberių ūkį. Jų nuomone, jis ir galėjo būti žudikas. Praėjus dienai po žmogžudystės, vienas vyriškis ėjo pro Gruberių ūkį ir sutiko žibintu nešiną vyrą. Deja, žibintui blizgant, jis negalėjo įžiūrėti jo veido.
Policija apklausė visus įtariamuosius, taip pat ir tuo metu galėjusius pro šalį važiuoti prekybininkus. Bėgo laikas, galiausiai apklaustųjų buvo jau apie 100, bet nė vieno iš jų nesuėmė.
Pagrindinis įtariamasis
Vienas iš pagrindinių įtariamųjų buvo Lorenzas Schlittenbaueris – kaimynas, pakvietęs dar du kaimynus eiti į Hinterkaifecko ūkį. 1931 m. policija atliko pakartotinį tyrimą ir apklausė Lorenzą Schlittenbauerį.
Pasirodo, 1918 m. pabaigoje jis ir Viktoria tapo meilužiais. Ji norėjo už jo tekėti, jis neprieštaravo. Bet kai moteris pasakė, kad laukiasi, kaimynas suabejojo, ar vaikas jo, juk buvo žinoma, kad Viktorija turėjo neteisėtų santykių su tėvu Andreasu Gruberiu.
Lorenzas Schlittenbaueris nedelsdamas pateikė policijai skundą prieš Andreasą Gruberį ir Viktorią Gabriel dėl kraujomaišiškų ryšių.
Bet kai Viktoria ašarodama ėmė maldauti pripažinti tėvystę, jis sutiko ir atsiėmė skundą. Jis taip ir nesužinojo, kas buvo berniuko tėvas, bet vadino Josefą „mein buberl“, t. y. mano berniuku. Išklausiusi Lorenzo Schilttenbauerio parodymus, policija patikėjo, kad jis nekaltas.
Karlas Gabrielis
Įtariamuoju laikė ir Viktorios vyrą Karlą Gabrielį. Viena vertus, jis laikytas žuvusiu per Pirmą pasaulinį karą, kita vertus, kareiviai nebuvo radę jo kūno. Taigi, policija turėjo patvirtinti jo mirtį.
Kai kas manė, kad Karlas Gabrielis slapčia grįžo į Gruberių namus, norėdamas atkeršyti, nes netikėjo, kad jis – Josefo tėvas. Vis tik keli kareiviai sakė tyrėjams, kad matė Karlo kūną, taigi ši versija buvo atmesta.
Baigiantis Antram pasauliniam karui, ją vėl ėmė nagrinėti, nes keli vokiečių kaliniai pareiškė matę Karlą Gabrielį, vilkintį rusišką sovietinę kario uniformą.
Tyrimo pabaiga
Policija apklausė ir paskui paleido daugelį įtariamųjų. Nesant motyvų ir įrodymų, policija 1955 m. nutraukė bylos tyrimą.
2007 m. Fiurstenfeldbruko policijos akademija atnaujino tyrimą. Deja, paskutiniai liudininkai mirė, tapo nebeįmanoma išaiškinti paslaptingas Hinterkaifecko žmogžudystes. Tyrėjų komanda padarė išvadų ir turėjo savo teoriją apie tuos įvykius, bet iš pagarbos įtariamojo palikuoniams jos neviešino.
Dabartis
Iki šiol apie šiurpias žmogžudystes Hinterkaifecko ūkyje rašomos knygos, straipsniai, kuriami filmai. Dabar miestelis vadinasi Vaidhofenas. Senų ūkio pastatų nebelikę, tik pastatytas paminklas, prie kurio lankytojai gali stabtelėti ir išreikšti pagarbą aukoms.
