Šiuo metu antrą mėnesį besilaukianti moteris (tapatybė redakcijai žinoma – „Delfi“) prašė Lietuvos valdančiųjų atsakyti, kaip bus su tomis darbuotojomis, kurios neseniai pastojo ir neišvengė prastovos.

„Suprantu, kad šiuo metu yra daug klausimų ir galvosūkių, kuriuos reikia išspręsti valstybės ir jos piliečių gerovei užtikrinti, paskelbus karantiną dėl koronaviruso. Tačiau turiu klausimą, kuris, mano nuomone, yra aktualus daugeliui besilaukiančiųjų. Pastojau mėnuo prieš karantiną ir, kadangi dirbu odontologijos srityje, mūsų veikla buvo sustabdyta Vyriausybės įsakymu. Visiems buvo paskirta prastova.“

Taip savo pasakojimą pradėjo moteris ir pridūrė, kad šiuo metu valdžia, geriausiu atveju, odontologijos klinikoms leistų pradėti dirbti nuo birželio 3 d.

„Geriausiu atveju! Paskaičiavus tai yra keli mėnesiai iš 7, kuriuos dirba besilaukianti moteris prieš išeidama dekretinių. Vadinasi, mažiausiai ketvirtadalis pajamų niekinės, pagal kurias bus skaičiuojama motinystės pašalpa. Dirbti negalime Vyriausybės nurodymu, tai kaip man, sąžiningai gavusiai padorų, t. y. triskart didesnį nei pašalpa, atlyginimą ir mokėjus mokesčius bus skaičiuojama motinystės išmoka?“ – klausė moteris.

Ji taip pat nurodė, kad viename straipsnyje buvo rašoma, kaip bus skaičiuojamos išmokos, teigiama, kad didelės įtakos karantinas joms neturės, tačiau jos toks atsakymas iki galo neįtikino.

„Mano skaičiavimais, netenku kone 30 proc. pajamų, kurios būtų skaičiuojamos, jei ne priverstinis klinikų uždarymas. Suprantu, kad taip turėjome pasielgti ir izoliuotis, viskas puiku. Man rūpi saugi ir sveika Lietuva! Tačiau aš bijau pagalvoti, jei karantinas bus pratęstas ir klinikos bus atidarytos dar vėliau... Tuomet nusispjaut, kiek dirbai metų, – imk, augink vaiką iš nieko? Ar abortą darytis, nes bijai, kad negalėsi išėjusi motinystės atostogų išlaikyti vaiko ir jis negalės augti aprūpintas viskuo? – nuogąstavo nėščioji. – O kiek kainuoja auginti vaiką, manau, visi žinote! Ir negalvokite, kad dėl mėnesio prastovos taip skųsčiausi ir išgyvenčiau. Nerimą pajutau supratusi, kad geriausiu atveju neteksiu 30 proc., bet jei bus toliau karantinas...“

Vaikelio laukianti moteris taip pat apeliavo į valdančiųjų sąžinę ir priminė, kad skatinama kurti šeimas, gimdyti vaikus, todėl dabar žmonės labai laukia pagalbos, kai susidarė tokia situacija.

„Palaikykite jaunas šeimas, kad jos išsaugotų dabar atsiradusius vaikučius ir gal Lietuvai pagimdytų dar naujų dorų piliečių, – skaičiuokite tuos mėnesius eliminavę nepaprastosios padėties arba karantino dienas ar mėnesius“, – prašė ji.

Piniginė

Išmoka gali šiek tiek keistis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai paaiškino, kad Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, o darbdaviui paskelbus prastovas vaikelio besilaukiančioms moterims motinystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis gali nežymiai keistis, bet išmokos skaičiuojamos atsižvelgus į visų metų pajamas, ne tik karantino laikotarpio.

„Be to, partneriai gali rinktis, kuriam iš tėvų finansiškai palankiau išeiti vaiko priežiūros atostogų, priklausomai nuo gaunamų pajamų. Atkreipiame dėmesį, kad iki šiol nėra žinoma, nuo kada tiksliai vėl bus leidžiama teikti odontologijos paslaugas, todėl neaišku, kokią įtaką karantinas gali turėti moters motinystės ir vaiko priežiūros išmokoms.“

Ministerijos duomenimis, motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. nuo vidutinio moters darbo užmokesčio popieriuje. Šis dydis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį. Paprastai motinystės išmoka mokama už 126 kalendorines dienas, kai moteris išeina nėštumo ir gimdymo atostogų.

„Po motinystės atostogų paprastai išeinama vaiko priežiūros atostogų, kurias abu partneriai gali dalintis, – tai reiškia, kad prižiūrėti vaiką ir gauti vaiko priežiūros išmokas gali tiek mama, tiek tėtis. Partneriai gali pasirinkti finansiškai palankiausią variantą. Pasirinkus gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis vieni metai, ji siekia 77,58 proc. vidutinio asmens darbo užmokesčio popieriuje.

Šis dydis apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 kalendorinių mėnesių laikotarpį. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai, nuo nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieni metai mokama 54,31 proc., vėliau, iki vaikui sueis dveji metai, – 31,03 proc. vidutinio asmens darbo užmokesčio popieriuje“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame komentare.

Pasak ministerijos atstovų, jeigu vaiko priežiūros atostogose esanti mama arba tėtis pirmaisiais vaiko auginimo metais gauna darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jam mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų. Jei pasirinko vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus, antraisiais vaiko auginimo metais išmoka mokama nepriklausomai nuo tuo metu gaunamų pajamų ar išmokų: „Maksimali vaiko priežiūros išmoka negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.“

SADM balandžio 14 d. paskelbtais duomenimis, pranešus apie valstybės subsidijas darbdaviams, kurie karantino metu ne atleidžia darbuotojus, bet skelbia jiems prastovas ir taip išlaiko dalį jų pajamų, iki balandžio 13 dienos prastovas 190 tūkst. darbuotojų paskelbė apie 28 tūkst. darbdavių.