Kai savo mirtiną kelionę iš Kinijos pradėjo naujasis koronavirusas COVID-19, tarsi buldozeriu važiuodamas per pasaulinę ekonomiką, pradėjo pigti nafta. V. Putino komanda nusprendė rizikuoti kovo pradžioje nutraukdami „OPEC Plus“ susitarimus su Saudo Arabija, paprasčiausiai vildamiesi geresnės pozicijos pasaulinėse energetikos rinkose. Saudo Arabijos kronpincas Mohammedas bin Salmanas neketino pasyviai stebėti situacijos – ir tikrai nesirengė kapituliuoti. Prasidėjęs savotiškas naftos kainų karas jas muša vis žemiau ir žemiau, ir jau labai greitai Rusijos ekonomika gali nugrimzti į recesiją. Maža to, atsargos, iš kurių turėjo būti finansuojami nacionaliniai projektai, greičiausiai virs ne kuo kitu, o trumpalaikiu gelbėjimosi ratu, portalo nationalinterest.com nuomonių skiltyje rašo JAV karinio jūrų karo koledžo nacionalinio saugumo studijų profesorius ir politikos apžvalgininkas Nikolas Gvosdevas.
Žinoma, viena iš priežasčių, kodėl Rusijos ministru pirmininku buvo paskirtas Michailas Mišustinas, buvo perjungti šalies ekonomikos pavarą į aukštesnę. Kremlius 2019 metų regioninių rinkimų rezultatus įvertino kaip faktą, jog ekonominė stagnacija gali sukelti labai rimtų problemų valdančiojo režimo stabilumui. Energetikos aljansui su Rijadu nepasiteisinus, Kremlius labai atsargiai vertina viltis, kad Rusija jau ir taip dėl sankcijų iš dalies atribota nuo pasaulinės ekonomikos, yra pajėgi užkardyti viruso plitimą šalyje. Rusijos žiniasklaidoje prie dramatiškų vaizdų iš karantine įkalintos Italijos, Ispanijos ir kitų Europos valstybių pateikiamas itin kontrastingas naratyvas, kad štai Rusijoje – viskas labai gerai, o šalies valdžia kontroliuoja padėtį. Kovo pabaigoje V. Putinas dar kartą visus patikino, kad „situacija kontroliuojama“. Net jeigu ekonomika dėl naftos kainų karo ir kiek klupčioja, žinutė tokia, jog Rusijai neabejotinai pavyks išvengti tokio masto naujojo koronaviruso krizės, kokia apėmė Vakarų Europą.
Tik tas koronavirusas atėjo ir į Rusiją. Labai realu nuogąstauti, kad visos priemonės, pasitelktos jo suvaldymui, pačiam virusui pasirodys nė motais, ir pakankamai finansavimo negaunanti šalies sveikatos apsaugos sistema per labai trumpą laiką bus išvesta iš rikiuotės, o kur dar bendras šokas šalies ekonomikai (audito komisijos pirmininkas ir buvęs šalies finansų reikalų ministras Aleksejus Kudrinas skaičiuoja, kad dėl koronaviruso ir atpigusios naftos Rusijos ekonomika gali susitraukti net ir visus aštuonis procentus). Visa tai gali kaip reikiant destabilizuoti Rusijos politinę sistemą.
Pats V. Putinas laikosi saviizoliacijos ir vengia gyvo kontakto – tokių priemonių teko imtis po to, kai kovo pabaigoje, lankydamasis kovai su koronavirusu besirengiančiose gydymo įstaigoje, paspaudė ranką gydytojui Denisui Procenkai, o netrukus paaiškėjo, kad medikas serga COVID-19. Taigi, V. Putinui – savotiškas atsiskyrėlio laikotarpis: nors televizorių ekranuose ir šmėžuoja, tačiau aktyviai savo valdymo nepraktikuoja, ką labai aktyviai veikė per 2008-2009 metų finansinę krizę.
Neseniai paaiškėjus, kad dėl koronaviruso ligoninėje gydomas Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas vis garsiau kalbama, kad mįslingas Rusijos Federacijos prezidento dingimas iš visuomenės gyvenimo gali reikšti tą patį: prezidentas serga. Natūralu, jog svarstoma, ką toks scenarijus reikštų Rusijos politikai.
Be to, jeigu atsakas į ekonomikos krizę ir COVID-19 pandemiją nepasiteisins, kas bus dėl to kaltas? Tai bus įvertinta kaip lyderių ar pačios sistemos nesėkmė? Ir kaip visa tai gali paveikti V. Putino poziciją – ir jo galią apibrėžti ateities gaires?
Tai, ką matome dabar, galima drąsiai pavadinti pastangomis deleguoti atsakomybę. V. Putinas gali nubrėžti bendruosius tikslus, kaip kad padarė balandžio 2-osios kreipimesi, tačiau operatyvinė atsakomybė kovoje su pandemija neabejotinai gula ant regionų gubernatorių ir lyderių pečių. Jiems pavesta ieškoti politinių sprendimų, kurie būtų aktualūs konkrečiam regionui. Būtent taip ir kalbėjo Rusijos Federacijos prezidentas. Turint omenyje, kad Maskva atsidūrė viruso epicentre (sostinė taip pat yra ir Rusijos ekonomikos širdis), ypatingų veiksmų buvo priverstas imtis buvęs V. Putino administracijos vadovas, o dabar Maskvos meras Sergejus Sobianinas, nusprendęs Rusijos sostinėje pritaikyti Italijos pasitelktų ribojimų pavyzdžius. S. Sobianinas taip pat eina nacionalinės koordinavimo komisijos, kovojančios su koronavirusu, vadovo pavaduotojo pareigas. O vadovauja jai ministras primininkas, tik bėda ta, kad M. Mišustinas, tik neaišku, ar savo valia, ar vykdydamas kokią nors direktyvą, šį vaidmenį – bent jau visuomenės akyse – perleido S. Sobianinui.
Kurį laiką S. Sobianinas dirbo V. Putino administracijos vadovu, jis turi tiesioginį ryšį su prezidentu, todėl nėra eilinis laisvai samdomas darbuotojas. Nepaisant to, tarsi atrodo, kad S. Sobianinas ne veltui pasirinktas kovos su COVID-19 krize veidu – jis labai gerai pasirengęs prisiimti kaltę, tačiau būtų ir lengvai reabilituojamas, jeigu pastangos bus viršesnės už nesėkmes, patirtas per 2019 metų regioninius rinkimus.
V. Putinas iš tikrųjų dabartine koronaviruso krize gali pasinaudoti kaip galimybe stresu išbandyti Rusijos politinius kadrus – ypač regionų gubernatorius, iš kurių vėliau renkasi vyriausybės žmones, įskaitant ir galimus įpėdinius. Nuo krizės pradžios pasitraukti draugiškai pasiūlyta ar tiesiog pareikalauta jau keturiems gubernatoriams. Be to, prezidentas suinteresuotas išsaugoti M. Mišustino poziciją, nes jis labai naudingas ekonominio vystymosi planams, kurios Kremlius vertina kaip esminius ateinantį dešimtmetį, prižiūrėti.
Ar tokia strategija suveiks? Ar tikrai V. Putinas bus atsparus kritikai, jeigu Rusijos atsakas į koronaviruso krizę nepasiteisins? O kaip pati krizė – bei taip smarkiai atpigusi nafta – paveiks V. Putino galimybes formuoti Rusijos politinę ateitį? Ta klausimai, kuriuos turėtume turėti omenyje, svarstydami, kokiu keliu dabar eina Rusija.
Rusijoje per parą nustatyti 4 069 nauji COVID-19 atvejai
Penktadienį prnešta kad Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 4 069 nauji koronaviruso infekcijos COVID-189 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 32 007, penktadienį pranešė Informacijos centro koronaviruso padėčiai stebėti atstovas Aleksandras Miasnikovas.
„Per praėjusią parą gauti 4 069 teigiami testai“, – sakė jis penktadienį televizijos „Rossija 24“ eteryje.
„Mūsų šalies teritorijoje testais virusas patvirtintas iš viso 32 007 asmenims“, – pridūrė jis.
A. Miasnikovas informavo, kad iš ligoninių paleistų nuo COVID-19 pasveikusių asmenų skaičius padidėjo iki 2 590, o nuo šios ligos mirusių žmonių skaičius – iki 273.
„Infekcinis procesas mūsų šalyje yra augimo stadijoje, t. y., naujų teigiamų testų skaičius kasdien auga. Remiantis prognozėmis, ši tendencija kol kas išliks, nes mūsų šalis dar tik artėja prie epidemijos piko“, – sakė A. Miasnikovas.
Per praėjusią parą nuo COVID-19 Rusijoje pasveiko 286 žmonės.
A. Miasnikovas dar kartą pabrėžė, kad paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas sulėtinti užkrato plitimą – saviizoliacija. Kaip pavyzdį jis pateikė Italiją, kur prieš daugiau nei mėnesį įvedus karantiną, naujų infekcijos atvejų skaičiaus augimas palaipsniui ėmė lėtėti.
„Aš kaip medikas prašau: pabūkite namuose, tai iš tiesų padės sustabdyti epidemiją mūsų šalyje“, – sakė A. Miasnikovas.