Išgirdus vieno iš dabartinės valdžios lyderių – R. Karbauskio – žodžius apie tai, kad reikia skolintis ir investuoti į vartojimą, peršasi vienintelė mintis – jeigu jau pastaruoju metu jis dingo iš viešumos ir lieka šešėlyje, verčiau ten sėdėtų kuo ilgiau.
Valstybės lyderiai turi galvoti ne tik apie šiandienos pavalgymą ir artėjančius rinkimus, bet ir apie valstybę, ateitį ir ateities kartas. Man buvo keista girdėti tokius samprotavimus, nors net ne krizės metu labai daug ekonomistų ir komentatorių vartoja terminą „didinti vartojimą“. Ką reiškia didinti vartojimą? Tam net sukurta didžiulė industrija, kurios tikslas – mulkinti žmones, skatinant juos besaikiam vartojimui, sugalvojant už juos, kokia turi būti mada lūpdažiams ir batams, rūbams, į kokius klubus vaikščioti, kokius kokteilius vartoti, kokiomis mašinomis važinėti, kur ilsėtis, kokius papildus gerti. O svarbiausia, didesnė visos tos produkcijos savikainos dalis yra ne medžiaga ir kokybė, o investicija į reklamą ir brendą.
Nors vėliau patys žmonės dėl to kenčia – jeigu baldai ar rūbai dar geri ir gali tarnauti – ne, reikia pakeisti ir nupirkti naujus, nes mada pasikeitė. Jeigu mašina dar visai gera – ne, pagamintas naujas modelis, reikia skolintis ir pirkti. Taip ant žmonių sprando užmetama kilpa visam gyvenimui. Jeigu žmonės valgo normaliais kiekiais, tiek, kiek reikia sveikam ir prasmingam gyvenimui – ne, jie verčiami didinti savo racioną, tukti, paskui sirgti, bėgti į vaistines, vartoti vaistus, lankytis pas gydytojus ir t.t. Tai yra užburtas ratas ir vadinamosios geros ekonomikos apibrėžimas, nes valdžia padarė viską, kad padidėtų vartojimas ir „pagerėtų“ BVP rodiklis.
Aš šį pasisakymą suprantu kaip konstantą – sumažėjo vartojimas, padidėjo vartojimas. Tačiau šiuo metu girdžiu raginimus per prievartą didinti vartojimą ten, kur nereikia. O svarbiausia, agituojama tai daryti skolintų pinigų sąskaita. Bet juk pravalgyti pinigai nieko negeneruoja. Skola nesumažės savaime ir viskas vėl bus pakabinta ant ateities kartų sprando. Esu tikras, su valstybe taip elgtis nėra sąžininga ir padoru. Na, suprantama, juk R. Karbauskis verslu kaip tokiu niekada ir neužsiiminėjo. Juk jo įmonėse nevyksta jokio procesingo. Tik nupirk – parduok.
Joks bankas neduos pinigų šeimai arba įmonei, jeigu jie norės skolintis pravalgymui, pramogai arba poilsiui. Nes būtinai reikia pristatyti planą – kaip tu juos investuosi ir galėsi grąžinti. Juolab bankas neduos pinigų, jei tu pasakysi – duok man pinigų, aš noriu gerai pagyventi, o paskui gims mano vaikai, paaugs ir atiduos. Kaip jums toks variantas? Juokingai skamba, ar ne?
Bet mūsų valstybė taip gyvena jau visus 30 metų. Valstybės skola tik didėja ir niekas nesiruošia jos grąžinti. Ir paskui kiekviena valdžia savo valdymą pristato taip – mes padarėm: davėm didesnes pensijas, padidinome vaiko pinigus, pakėlėm MMA, suvaldėm krizę. Viskas gerai, tikrai reikia didesnių pensijų, MMA ir vaiko pinigų, bet juk šiuos pinigus duoda ne valdžia! Politikai davę būtų tada, jei ištrauktų pinigus iš savo kišenės ir duotų. Tačiau realybėje jie paima kreditą, o didžiąją dalį uždirba ir duoda dirbantys žmonės. Ir ne šiaip dirbantys, o uždirbantys kaupiamąją BVP dalį.
Iš tikrųjų valdžia turi nusilenkti visiems šitiems darbuotojams ir teisingai padalinti. O padėka turi skambėti taip: ačiū visiems gerai dirbantiems žmonėms, kurie sunešė pinigus į biudžetą, o mes juos skaidriai padalinsim taip, kad ir socialinės garantijos būtų užtikrintos, ir toms įmonėms bei darbuotojams, kurie sunešė pinigus į biudžetą, būtų sukurtos geresnės sąlygos. Deja, mūsų valstybėje tai nevyksta, nes valdžiai, valdininkijai ir politikams tapo įprasta žiūrėti į šiuos žmones taip, lyg jie privalo mokėti duoklę. Kaip laukinio kapitalizmo laikais reikėdavo mokėti mafijai.
Tačiau šita valstybinė mafija yra daug rafinuotesnė, pas ją sukurta krūva kontroliuojančių represinių organų. Visa valdininkija yra švogerių armija, kuriai yra prikurta begalė įvairių darbo vietų, struktūrų, institucijų, kad tik galima būtų įdarbinti visą savo giminę, draugus, klasiokus, grupiokius. Ir visa tai – tik dirbančiųjų kontrolei, kad duoklė būtų sunešta laiku, o jau kiek liks nuo jų sotaus gyvenimo, tas ir bus padalinta pensininkams, bedarbiams ir kitiems socialiai remtiniems žmonėms, nes tai matosi pagal jų pajamas.
Ir tuomet valdžia pasigris – mes geri, mes davėm. O tuos, kurie suneša pinigus, pavadins svolačiais, spekuliantais ir kitais riebesniais epitetais. Nors iš tikrųjų šie darbuotojai yra ne laisvos rinkos dalyviai, o laisvos rinkos sąlygomis į nelaisvę paimti žmonės, paversti vergais, privalančiais tempti ant savo kupros šitą nepakeliamą naštą, praradę savo asmenybės vertę ir prigimties pagrindą. Nebus ką dalinti, jeigu vieną dieną šitie žmonės susipras – mes uždirbam, mes ir padalinsim pagal nuopelnus ir įdėtas pastangas. Todėl visuomet, kai valdžia pradeda girtis „mes davėm“, „mes padarėm“, paklauskit jų apie pinigų šaltinius.
Tad bankas duoda pinigus tik tuo atveju, jeigu yra planas, kaip pelningai investuoti, uždirbti, grąžinti skolą, likusius protingai padalinti. Ir būtinai žiūrės, kad didžioji dalis uždirbto pelno būtų numatyta reinvesticijai, nusidėvėjimo atstatymui. Viena dalis – būtinoms išlaidoms gyvybės palaikymui, kita dalis – atsargai, ir tik likusi dalis – vartojimui, pravalgymui, poilsiui, pramogai. Jeigu tu pradėsi nuo paskutinio punkto, niekada gyvenime nesitikėk kredito. Bet valdžia elgiasi būtent taip ir leidžia kreditus nuo paskutinio punkto – vartojimui.
Suprantama, kad toks populistiškas mąstymas krizės metu jiems reikalingas rinkimų išvakarėse, siekiant kaip nors dar likti valdžioje, o po jų nors ir tvanas. Galvojama ne apie valstybę ir jos ateitį, o kartojama 2008 m. krizės metu valdžios padaryta klaida, ko pasekoje valstybė paskolino 3 kartus daugiau, nei buvo iki tol, o darbo vietų sukūrimui ir investicinių sąlygų gerinimui nebuvo investuota nė cento. Šiaip tai yra nusikaltimas be senaties termino, nes taip yra kenkiama žmonių ateičiai. Net nežinau, į ką reikia apeliuoti dabartinėje valdžioje, kad ateitų į protą ir pagalvotų apie ateitį.
Premjere, nors jūs ir ne iš verslo pasaulio, bet iš jūsų lūpų girdisi mažiausiai populizmo. Todėl noriu jums priminti, ką dabar daro kinai – jie investuoja į pramonę, kuri ateityje neš auksinius kiaušinius arba, paprastai kalbant, neš pinigus į biudžetą. O į visą paslaugų sferą, kuri dirbtinai skatina vartojimą, jie neinvestuoja nė cento. Nes paslaugų sfera, skatinant vartojimą, plečiasi automatiškai pagal paklausą ir poreikį. Tad kiniškai žodis krizė yra ne tik netektis, bet ir galimybė. Ir jie elgiasi būtent taip. O vėliau jie vėl užtvindys visą pasaulį pigia produkcija, kurią tokie kaip Karbauskis skatins pirkti ir vartoti iš skolintų pinigų. Nesunku nuspėti, kad Europos verslas, nešantis auksinius kiaušinius, nesugebės konkuruoti su produkcija iš tų šalių, kur nėra socialinių garantijų, griežtų aplinkosauginių apribojimų ir t.t., todėl gali pasiūlyti rinkai pigesnes prekes.
Tad, pone S. Skverneli, būkit tokiu premjeru, apie kurį kalbėtų kaip apie ateitį kuriantį premjerą. Investuokit į vištas, kurios neš auksinius kiaušinius. Nes visos Vyriausybės pastaruosius 30 metų plaukė pasroviui, lopydamos skyles. Būkite proaktyviu ir išnaudokite taip mūsų valstybei reikalingą šansą, kol skolos ir BVP santykis dar nepriartėjo prie pavojingos ribos. Nes į fiskalinę drausmę krizės metu ES žiūrės pro pirštus, skolinkitės ne pravalgymui ir skylių lopymui, o progresui ir tik truputėlį valgymui, palaikant gyvybingumą.
Premjere, išnaudokite ir kitą didžiulę galimybę, kuri atsivėrė valdančiosios daugumos politikams ir prezidentui. Tačiau pastarajam dingus iš viešosios erdvės, visos kortos jums į rankas.
Mes matom, kur veda ginklavimas. Pasaulis vis labiau klimpsta į pavojingą užribį. Neduok Dieve, kažkas savo agresyvia retorika išprovokuos karinius veiksmus, tada neliks nieko gyvo ir mes vis artėjam prie to.
Mažytis virusas parodė, koks netvirtas yra šitas pasaulis. O juk nėra jokių problemų prikurti tokių virusų ar biologinių ginklų daugiau. O apie įprastus karinius veiksmus net neverta galvoti – ten taip pat nėra laimėtojų. Greičiausiai pamenate, kaip užpernai Strasbūre, Prancūzijoje, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse buvo įvykdytas teroro aktas, kai gatvėse buvo masė žmonių. Likimas davė man iš arti pažiūrėti į įvykių eigą, nes buvau 2 minučių atstumu nuo tos vietos ir mačiau nušautus bei leisgyvius žmones.
Vienas neparuoštas žmogus, ne specialiųjų padalinių pareigūnas sukėlė tiek sumaišties ir triukšmo, kad įvarė į baimę visą miestą. Panikos apimti žmonės išpūstomis akimis rėkdami mėtėsi į visas puses. Visa saugumo struktūra tiek tame regione, tiek visoje Prancūzijoje ir Vokietijoje buvo paralyžiuota dvi paras. O teroristą pavyko neutralizuoti tik todėl, kad jis pats išėjo į gatvę. Tik įsivaizduokite, 100 paruoštų profesionalų iš specialiųjų struktūrų galėtų sukelti chaosą visoje Europoje. Tad ne ginkluose reikia ieškoti taikos, o žmonių lavinime, dialoge, susitikimuose, išnaudoti visas galimybes. Į šoną Grybauskaitės išdidumus ir agresijas, keliaukim taikos keliu. Jeigu tapai politiku, reikia galvoti apie taikų žmonijos gyvenimą.
Nieko negirdžiu apie pastangas ieškoti suartėjimo, taikos pasaulio lygmenyje. Esu tikras, praeis kažkiek laiko ir visas šurmulys pasibaigs. Įsimins ir pateks į istoriją tik tie politikai, kurie šito pasaulinio chaoso akivaizdoje pasiūlys galimybę daryti pasaulį saugesnį, taikesnį, ekologiškesnį, draugiškesnį. Raginantys skirti daugiau pinigų ginklavimuisi nebus originalūs, nes čia nėra nieko naujo ir matosi, kad visa tai neveda į gerą, tvarų ir stabilų pasaulį. Net jei iš karto ir nepavyks pasiekti apčiuopiamų rezultatų, bus padėtas pagrindas kitokiam, naujam mąstymui.
Gyvenime nebūna vien juoda arba balta, gėris arba blogis. Kiekvienas vadovas, jeigu jis ne velnias, turi ir vieną, ir kitą spalvą. Ieškokit pas juos gerų savybių, skatinkit juos, organizuokit konferencijas, diskusijas, dialogus, pradedant ES mastu, prijungiant ir aplinkines valstybes. Jau matosi, kad pasaulis bus kitoks, tad pradėkit jį daryti kitokiu ir jūs.
Labai gerai pasakė pasaulyje žinomas Austrijos psichologas, filosofas ir neurologas Viktor Frankl, kurio biografija yra be galo įdomi, tačiau pilna tragizmo – Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo įkalintas koncentracijos stovykloje. Teisingumo dėlei reikia pažymėti, kad jis kažkiek perfrazavo žymų rašytoją, mąstytoją, filosofą J.W. Goethe. Necituosiu pažodžiui, tik perteiksiu esmę: jeigu jūs norite, kad žmogus būtų kitoks ir pasiektų geresnių rezultatų, jo sąmonė keistųsi tinkama linkme ir jis taptų toks, kokį jūs norite jį matyti, jūsų požiūrio į tą žmogų trajektorija turi būti aukščiau už tą, koks jis yra. Jeigu jūs žiūrėsite į jį tik tokį, koks jis yra dabar, jis niekada nepasikeis, neiškils, nepasieks tinkamų rezultatų, jis net neišsilaikys esamoje pozicijoje.
Tas pats V. Frankl, būdamas įkalintas koncentracijos stovykloje, išgyveno pats ir padėjo daugumai šalia esančių išgyventi, išmokindamas juos pakeisti savo paradigmą, mąstymą ir nubrėžti ateities viziją dabarties laike, vertybiniu pagrindu, kas suteikė gyvybinės energijos ir motyvavo jį patį bei šalia esančius žmones išgyventi daug didesnę bėdą nei koronavirusas.
Suprantu, kad būsiu nepopuliarus, galima iš to juoktis, bet ilgalaikėje perspektyvoje kova su virusu neduos naudos, o atvirkščiai, duos naują virusą. Žmogaus pareigą gyventi draugiškai, tolerantiškai ir harmoningai su visa šitos planetos fauna – nuo dramblių ir dinozaurų iki mažiausių bacilų. Nes kiekviena gyva būtybė šitoje žemėje atlieka savo pareigą ir uždavinį. Kartoju – pareigą. O mes, žmonės, šitoje žemėje esame būtent tam, kad išmoktume taip mąstyti, taip priimti ir puoselėti. Ne žmogus visa tai sukūrė, ne žmogui tai ir naikinti.
Virusas parodo, kad nesubalansuotas imunitetas tampa neatsparus, o iš tikrųjų nesubalansuotas imunitetas tiesiog pasako, kad žmogaus sąmoningumas yra žemas, arti gyvuliško, neleidžiantis kilti virš sukurto ir iš šono primesto stereotipo, o tai reiškia, priverčia gyventi ne savo gyvenimą.
Apie tai labai gerai pasakė dr. Džo Dispenza, unikalios gyvenimo transformacijos programos ir daugumos knygų autorius. Jis įrodė, kad žmogus yra kūrėjas. Tik to kūrėjo mintis turi būti subalansuota aukštu vertybiniu pagrindu, nes kūryba be tinkamų vertybių, ką ir parodė kai kurių mūsų „mąstytojų“, „politikų“ ir „lyderių“ pavyzdys, priveda būtent prie to, ką mes dabar šienaujam.
Dar vienas pasiūlymas iš valdžios – uždėti apynasrį laisvai rinkai ir pradėti reguliuoti kainas. Ar jūs bent suprantat viso galutinio produkto savikainos struktūrą? Ar pas jus kas nors teoriškai kada nagrinėjo šitą grandinę, nes praktinių mikroekonomikos įgūdžių valdžioje nelabai kas turi. Jeigu norima reguliuoti kainas, reikia reguliuoti per visą grandinę – nuo žaliavos iki galutinio produkto. O jeigu kaina bus reguliuojama tik galutiniame etape – parduotuvėje, neišvengiamai kažkokia grandinė užsilenks, kaip jau buvo ne vieną kartą. Tad savo neapgalvotais sprendimais ir kompetencijos trūkumu krizės metu nepridarykit papildomų krizių.
Būtent šiuo metu dar galima kalbėti apie dezinfekavimo ir medicininės apsaugos priemones, kad kai kurie ne verslininkai, o spekuliantai nelobtų iš užklupusios žmones bėdos.
Vienas socialdemokratas pasiūlė už pagalbą verslui iš verslininkų perimti akcijas. Šitokios nesąmonės jau virš visko. Tokias organizacijas su tokiais siūlytojais ir siūlymais išvis reikia drausti kaip jau uždrausta komunistų partija ir sovietinė atributika.
Kokiu būdu Amerika – viena iš jauniausių valstybių pasaulyje, tapo viena turtingiausių šalių? Nes jos konstitucijoje įtvirtinta laisva rinka, žmogaus teisės ir nuosavybės apsauga. Nuosavybės neliečiamumas ten prilyginamas gyvybės neliečiamumui. Jokia valdžia negali turėti jokių minčių apie galimą turto ar akcijų perėmimą prieš savininkų valią. Tokie pasiūlymai visam laikui į politikos užribį nustums tokį siūlytoją.
Premjere, atkreipkite dėmesį į dar vieną momentą. Organizuodami paramą verslui, padengiant darbuotojams 90 proc. atlyginimo karantino metu, filtruodami įmones pagal vadovo reputaciją jūs darote didžiulę klaidą. Reikia suvokti, kad parama atiteks ne vadovams, o bus skirta žmonių išgyvenimui, tad jokio filtravimo neturi būti. Nes įmonės dirba, moka mokesčius ir atlyginimus žmonėms, o šita krizė, kuri kilo ne dėl jų kaltės, yra force majeure, be to, panagrinėjus geriau ir pati valdžia prisideda prie tokios situacijos. Jeigu konstitucija leidžia tokiai įmonei egzistuoti, tad krizės metu neturi būti selektyvių sprendimų ir rūšiavimo pagal myliu-nemyliu.
Dar vienas iš svarbių momentų, kurį verta paminėti – valdžia nedelsiant turi spręsti su patalpų naudojimo problema susidūrusių įmonių, ypač smulkių ir vidutinių, klausimą. Jeigu įmonė vykdo savo veiklą nuomojamose patalpose, turi būti apsvarstytas arba solidarumo periodo įvedimas, nors, pripažįstu, tai būtų sunku suderint, arba valdžia turi priimti kardinalų sprendimą ir per INVEGĄ ar kitas struktūras kompensuoti dalį išlaidų, arba garantuoti šitų išlaidų kreditavimą, nes kai nėra pajamų, nėra iš ko išsilaikyti. Tuomet ir darbuotojai gaus atlyginimus, ir bus išsaugotos darbo priemonės, kas yra taip pat labai svarbu, kad po krizės žmonės turėtų kur grįžti.
Linkiu sėkmės, premjere, išnaudoti unikalią galimybę šiuo sudėtingu laikotarpiu.
Linkiu visiems laimės ir sveikatos bei sveikinu su Šv. Velykomis!