Praėjusį mėnesį Vašingtonas pasiūlė, kad tiek kairuolis prezidentas Nicolas Maduro, tiek jo varžovas Juanas Guaido, kurį iki šiol rėmė JAV, perleistų valdžią laikinajai administracijai, kurią sudarytų abiejų stovyklų nariai.
Vašingtonas pakeitė taktiką, augant nuogąstavimams, kad koronaviruso pandemija gali greitai išplisti Venesueloje, o paskui pasklisti už šios nafta turtingos, bet ekonominį krachą išgyvenančios valstybės ribų.
„Europos Sąjunga teigiamai vertina Jungtinių Valstijų pasiūlytą Venesuelos perėjimo prie demokratijos programą“, – pareiškime visų 27 bloko valstybių narių vardu nurodė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„JAV pasiūlymas atitinka ES principus – siūlyti taikią išeitį iš krizės derybų keliu, einant demokratinės vyriausybės link. Būtent to dabar reikia labiau nei bet kada anksčiau“, – pridūrė jis.
Jei Vašingtono planas būtų visiškai įgyvendintas, JAV ir ES panaikintų sankcijas, įskaitant griežtus Jungtinių Valstijų įvestus apribojimus Venesuelai gyvybiškai svarbiam naftos eksportui.
Tuomet Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir kiti tarptautiniai skolintojai būtų kviečiami tartis dėl ekonominės pagalbos Venesuelai, iš kurios dėl didelio maisto ir kitų būtiniausių prekių stygiaus pabėgo milijonai žmonių.
Tačiau N. Maduro ne kartą ignoravo raginimus atsisakyti valdžios, o jo vyriausybė tučtuojau atmetė minimą planą, panašų į iniciatyvą, pernai pateiktą J. Guaido per pernai vykusias nesėkmingas derybas tarpininkaujant Norvegijai.
Tuo metu svarbios Karakaso sąjungininkės Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį Vašingtono planą dėl galimo Venesuelos krizės sureguliavimo pavadino „pasityčiojimu“.