Tarkim, dainininkas Shawnas Mendesas ir JAV senatorė Elizabeth Warren – šiaip ar taip, žinomi asmenys – teigia suvis nesiprausiantys veido. Niekada.
Kiek šitoks drastiškas sprendimas racionalus, galima diskutuoti, tačiau nuo seno kalama tiesa, kad praustis veidą reikia dukart per dieną, taip pat sulaukia vis daugiau kritikos.
Beje, minėtos įžymybės apsisprendimą nesiprausti veido aiškina gana įvairiai. Pavyzdžiui, popscenos žvaigždė Sh. Mendesas sako daug laiko skiriantis meditacijai, nes puikiai žino – kai jaučiasi laimingas, jam negresia jokie spuogai.
JAV demokratams atstovaujančios E. Warren paaiškinimas – ne toks netikėtas. Paklausta, ką daro, kad jos oda švytėte švyti, ji atsakė tiesiog naudojanti „Pond’s“ drėkinamąjį kremą ir niekada nesiprausianti veido.
Na, o amerikiečių aktorė Kristen Bell tvirtina, kad veidą prausiasi tik kartą per dieną, vakare, tačiau ryte – jokių odos švarinimo procedūrų. „Nenoriu prausdamasi nuplauti nuo odos natūralaus riebalų sluoksnio“, – sakė ji.
Prieš aiškinantis, kaip dažnai derėtų praustis veidą, turime apsibrėžti, kas gi yra odos prausimas.
„Kai kalbama apie veido prausimą, paprastai turima galvoje procedūra, kurią atliekant naudojamas prausiklis ir vanduo, – portalui „HuffPost“ sakė dermatologė Nada Elbuluk iš USC Kecko medicinos mokyklos, taip pat dirbanti Pietų Kalifornijos universitete. – Tai procedūra, kurią atliekant neapsieinama be kokios nors priemonės, pašalinančios nuo odos per dieną susikaupusius riebalus ir nešvarumus, kurių vien vandeniu kokybiškai nuplauti nepavyktų.“
Kas nutinka, kai apskritai nustojama praustis veidą
Niujorko ir Naujojo Džersio valstijose dermatologės praktika besiverčianti Meghan Feely idėją apskritai nustoti praustis veidą vertina gana skeptiškai. Ji perspėja, kad nesiprausimas, ypač po dienos, praleistos paplūdimyje, arba po treniruotės, gali privesti prie tokių bėdų kaip aknė.
Tiems, kurie nešioja kepures, spuogelių gali iškilti ant kaktos, ir taip nutinka todėl, kad nenuprausiamas prakaitas, sako specialistė.
Net jei prakaituoti netenka, per dieną susiduriame su aibe nešvarumų, nuo kurių užsikemša poros, todėl nešvarumus reikia reguliariai pašalinti.
„Ir miegant, ir dienos metu ant odos kaupiasi riebalai ir negyvos ląstelės, – aiškina M. Feely. – Minėtina ir tai, kad per dieną tenka susidurti su į aplinką išmetamais teršalais.“
Pasak N. Elbuluk, tie teršalai gali turėti ir infekcinių užkratų, pavyzdžiui, bakterijų arba virusų, pavidalą. „Tai gali būti alergenai, gali būti purvas, gali būti bet kokie komponentai, kurių kontaktas su oda neturi būti ilgalaikis. Sveika turėtume laikyti tokią odą, kuri nėra užteršta jokiais kenksmingais elementais“, – sakė dermatologė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad kruopščiai nepašalinus makiažo, nešvarumų ir (arba) riebalų, sumažėja tokių produktų kaip kremas nuo saulės efektyvumas. „Nenuvalyta oda yra tarsi padengta papildomu sluoksniu, todėl tam tikri produktai negali kaip reikiant įsigerti ir neduoda maksimalaus efekto“, – sakė N. Elbuluk.
Vis dėlto tiesa yra ir tai, kad mūsų oda ilgainiui pati „išsivalo“. „Mes tarsi gyvatės, kas 21 dieną išsineriančios iš savo odos. Tai – natūralus procesas“, – portalui „HuffPost“ sakė dermatologė iš Naujojo Džersio Rebecca Baxt.
Galbūt galima apsiriboti drėgnomis servetėlėmis?
Kai kurios dekoratyvinės kosmetikos gerbėjos, kaip antai aktorė Sarah Hyland, tvirtina galinčios 100 procentų pasitikėti drėgnomis servetėlėmis makiažui valyti.
„Tai tikra Dievo dovana. Jas naudoju kasdien. Veido nesiprausiu – vien nuvalau servetėle“, – sakė aktorė portalui „InStyle“.
„Drėgnos servetėlės gali pasiteisinti, bet jomis pavyksta nuvalyti tik pirmą nešvarumų sluoksnį, – pakomentavo R. Baxt. – Vis dėlto aš teikiu prioritetą švelniam prausikliui arba valikliui ir drungnam arba šiltam vandeniui, o ne drėgnoms servetėlėms. Pastarosios yra impregnuotos tam tikrais chemikalais, kitaip neišsilaikytų uždaroje pakuotėje. Tačiau kai kuriems žmonėms cheminės medžiagos gali sukelti alergiją.“
N. Elbuluk rekomenduoja nusiprausti net ir pasinaudojus servetėlėmis. „Drėgnos servetėlės negarantuoja tokio rezultato kaip prausiklis, dėl specifinės biocheminės sudėties pajėgus pašalinti visus nešvarumus ir riebalus nuo veido odos, – sakė N. Elbuluk. – Vien servetėlių paprastai nepakanka.“
Kaip dažnai praustis veidą, priklauso nuo odos tipo
Tiems, kurie kenčia nuo aknės arba šiaip gausių bėrimų, R. Baxt rekomenduoja praustis veidą bent du kartus per dieną, tačiau mišrios odos savininkai, pasak jos, gali apsiriboti ir vienu kartu.
Ši taisyklė, esą, turėtų galioti ir tiems, kurių oda sausa. Vis dėlto dermatologas Stevenas Xu laikosi nuomonės, kad pastarieji naudodami prausiklį tikrai gali persistengti.
„Prausikliu oda tarsi apnuoginama, pašalinama dalis natūraliai išsiskiriančių riebalų, – sakė profesorius, dėstantis Šiaurės vakarų universiteto Feinbergų medicinos mokykloje. – Žmonėms, kurių oda sausa arba jautri, tokia procedūra gali pakenkti.“
Minėtina, kad su amžiumi oda sausėja, tad būtinybės praustis veidą dukart per dieną taip pat nebelieka. „Prasidėjus senėjimo procesams, kitaip nei jaunystėje, oda nebesugeba natūraliai užsitikrinti drėgnumo, – sako S. Xu. – Dėl šios priežasties vystančią odą prausikliai gali veikti pernelyg agresyviai.“
„Toms, kurios nenaudoja itin daug kosmetikos ir kurių oda netampa akivaizdžiai riebaluota, tikrai nebūtina ypač uoliai praustis veido“, – pridūrė profesorius.
Nuo pernelyg intensyvaus prausimo oda gali išsausėti, perspėjo N. Elbuluk. „Prausiklio tikrai nereikėtų naudoti dažniau nei du kartus per dieną. Dažnesnis prausimas odą sausina ir neduoda jokio naudos“, – sakė ji.
Labai svarbu, kuo prausiamės
Apskritai nėra jokios bendros taisyklės, nurodančios, kaip dažnai reikia praustis veidą. Anot S. Xu, „viską lemia odos tipas ir naudojama priemonė.“
Renkantis priemonę, būtina atsižvelgti į savo odos tipą. „Jei oda jautri, patartina rinktis švelnų prausiklį, kurio sudėtyje nėra alkoholio, – nurodė M. Feely. – Jei oda linkusi į bėrimus, galima išmėginti priemonę, kurioje yra salicilo rūgšties arba benzoilperoksido.“
N. Elbuluk rekomenduoja rinktis švelnius, agresyvių komponentų neturinčius prausiklius. Tokie, anot jos, turėtų tikti ne tik tiems, kurių oda jautri, bet ir mišrios odos savininkams.
R. Baxt tvirtina, kad jautriai odai puikiausiai tinka ir aliejaus pagrindu pagaminti prausikliai, bet jei oda linkusi į bėrimus arba blizgi, it riebaluota, ji pataria rinktis kitokias priemones. „Kam tepti dar daugiau aliejaus, jei oda ir taip riebaluota? Aliejiniai prausikliai gali tikti tiems, kurių oda sausa, bet jei ji linkusi į aknę, tokių geriau nesirinkti“, – sakė ji.
Kaip ir kiekvieno žmogaus organizmas, kiekvieno žmogaus oda – unikali. Taigi, apibendrinanti išvada, ko gero, galėtų skambėti šitaip: kaip dažnai praustis veidą, labiausiai lemia odos tipas.
