Pasirinko darbą „sau“, kad užsitikrintų orią senatvę
„Dauguma iš mūsų nebe jauni ir netinkantys jokiam darbdaviui. Todėl žinodami sunkią valstybės padėtį ir neturėdami jokių garantijų, kad senatvėje oriai gyvensime, užsiėmėme savo kambarių, butų ar sodybų nuoma. Įstatymai buvo kaip ir palankūs mums: išsiėmi verslo liudijimą, sumoki vienkartinį mokestį ir ramu – nereikia samdyti buhalterių, sumoki „Sodrai“ ir PSD, deklaruoji pajamas ir gyvenk ramiai – kad tik būtų užsakymų“, – pasakoja Renata.
Anot jos, taip ne vienas nuomotojas pasiskaičiavo, kad turint užsakymų, galima ir paskolą padengti, o turint antrą ar trečią objektą, prasimaitinti. Visgi svarbiausia, kaip ji pažymi, kad tuomet esi sau darbdavys ir niekas darbe nežemina, kad esi „per senas“ ir netinkamas.
„Neturėdami darbų ir tikėdami šviesia ateitimi daugelis mūsų griebėsi šiaudo – užsiėmė gyvenamųjų patalpų nuomos verslu. Investavo, pirko patalpas, gražiai įsirenginėjo ir su džiaugsmu tikėjosi, kad dirbdami „sau“ ridens savo vežimaitį ir nieks pagalių į ratus nekiš – valdžia nedidins mokesčių, ir turėsime sotesnę senatvę. Kai jau mūsų tokių, tikinčių laiminga ateitimi, atsirado labai daug, pradėjome konkuruoti su stambiu verslu – viešbučiais“, – akcentuoja viena iš smulkiųjų verslininkų.
Mokesčiai padidės ne procentais, o kartais
Moteris liko šokiruota, kai sužinojo apie smulkiesiems verslininkams didinamus mokesčius ne keliais procentais, o kartais.
„Valdžia stojo prieš smulkiuosius verslininkus, kitaip to nepavadinsi. Padidino mokesčius ne keliais procentais, kas būtų gal Lietuvoje ir normalu, o kaip kam – vieniems du kartus, kitiems gal 10 kartų, priklausomai, kas kiek turi gyvenamosios paskirties objektų. Taigi kas turi antrą objektą nuomai, privalo pirkti dar vieną verslo liudijimą“, – aiškina Renata.
„Delfi“ primena, kad būsto nuomos pajamas gaunantys gyventojai šiandien turi du pasirinkimus: mokėti kintamą gyventojų pajamų mokestį (GPM), priklausomai nuo pajamų, arba įsigyti verslo liudijimą. Sprendimas paprastai priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.
Pavyzdžiui, pernai įmoka už verslo liudijimą nuomojant gyvenamosios paskirties patalpas Vilniaus mieste sudarė 684 eurus. Todėl jį įsigyti apsimoka tada, kai mėnesinės nuomos pajamos yra didesnės nei 380 eurų. Kitu atveju labiau apsimoka sumokėti GPM.
Anot Renatos, pasirinkus antrąjį variantą – mokėti 15 proc. nuo gaunamų pajamų – mokesčių sumokama dar daugiau.
„Šiuo atveju negalima iš pajamų atimti jokių patirtų išlaidų, t. y. jei iš svečių per mėnesį vidutiniškai gavai 500 eurų, o išleidai 150–200 eurų, tarkim, švaros prekėms, skalbimui, benzinui, vandeniui, elektrai, buto išlaikymo administraciniams mokesčiams ir kt., bet savo kasdieninio darbo neskaičiuoji, tai Vyriausybė į tai neatsižvelgia. Pasirinkęs antrą būdą mokėsi dar daugiau“, – tikina pašnekovė.
Nuo liepos 1 d. įsigaliosianti tvarka keičia mokesčių apskaičiavimą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) interneto svetainėje pažymima, kad nuo š. m. liepos 1 d. gyventojai, nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas, kiekvienam nuomojamam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.
Renata taip pat pažymi, kad pagal naują tvarką, GPM reikės mokėti nuo visos gautos sumos, neatsižvelgiant į patirtas išlaidas. „Taigi nuo realių pajamų išeina ne 15 procentų, o daug daugiau“, – atkreipia dėmesį ji.
„Mūsų šeima – aš ir vyras – turėdama du nuomojamus butus, nes iš vieno neužtenka pragyventi, jei anksčiau mokėjome už vieną verslo liudijimą, nuo vasaros jau turėsime mokėti dvigubai.
Suprantama, jei sumokėsi 15 proc. nuo gaunamų pajamų, neatėmus išlaidų, tai pirkęs paslaugas ir priemones ir jau sumokėjęs vieną kartą PVM, sumokėsi dar kartą GPM nuo bendros sumos. Ir tai yra dar didesnis kirtis, turint tokias pajamas“, – skaičiuoja butus nuomojanti moteris.
Prašo pagalbos iš valstybės
Renata tikina nesuprantanti, kodėl prieš pensiją žmonėms, kurie neturi jokių kitų pajamų ir pragyvena tik iš gautų už nuomą lėšų, kurie susirgę neprašo nedarbingumo ir pašalpų, valstybė skaičiuoja mokesčius.
„Norisi paklausti, kada nebus apmokestinami priešpensinio amžiaus žmonės, kurie jau „netinkami“ jokiems darbdaviams ir jie susikuria sau darbo vietą, uždirbdami minimumą? Juk valstybei jų išlaikyti nereikia, jie patys šiaip ne taip išsilaiko. Valdininkai atsakys: „tokie įstatymai“. O kas juos kuria?“ – retoriškai klausia ji.
„Taigi, susidarius ekstremaliai situacijai, neturėdama karantino metu darbo ir pajamų, kaip ir kiti kolegos, užsiimantys nuoma, bet turėdama daug laiko šiuo metu noriu paklausti įstatymų kūrėjų: jei sudarėte sąrašus, kokioms įmonėms reikia pagalbos, nė vienu žodžiu nepaminėjote, kad liko visai be pajamų nuomos sektorius. Jei „apdėjote“ mus mokesčiais, kai valstybei trūksta lėšų, tai gal dabar, kai nebeturime pajamų, padėsite išgyventi? O gal pusmečiui bent atidėsite galioti savo naują įstatymą dėl padidintų mokesčių? Ar bent tiek galime tikėtis pagalbos?“ – į įstatymų leidėjus kreipiasi verslininkė.
Gali nutraukti vykdomą veiklą
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė „Delfi“ komentuoja, kad tiek asmenys, kurie vertėsi trumpalaike būsto nuoma įsigijus verslo liudijimą, tiek visi kiti verslo liudijimą įsigiję gyventojai, kurie dėl šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių savo veiklos vykdyti nebegali, įsigytą verslo liudijimą gali nutraukti.
„Nusprendus nutraukti su verslo liudijimu vykdomą individualią veiklą, gyventojai gali kreiptis į VMI ir pajamų mokesčio permoka jiems bus grąžinta arba įskaityta kitam verslo liudijimui“, – aiškina VMI atstovė.
S. Aliukonytė-Šnirienė visiems gyventojams, įskaitant tuos, kurie vertėsi trumpalaike būsto nuoma ir savo gautas pajamas deklaruoja bei mokesčius moka metams pasibaigus, pateikdami GPM deklaraciją, taip pat vykdžiusiems individualią veiklą su pažyma, primena, kad atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19 plitimo, pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo terminas buvo nukeltas.
Vietoje buvusios gegužės 4 d., šiais metais gyventojams pajamas deklaruoti bei mokestį sumokėti reikės iki liepos 1 d. Tai reiškia, kad reikiamų mokesčių deklaravimas ir sumokėjimas nukeltas dviem mėnesiams.
„Jei su laikinais finansiniais sunkumais susiduriate po pajamų deklaravimo, t. y. negalite iš karto sumokėti visos susidariusios mokesčio sumos, galite kreiptis į VMI ir atidėti mokesčių mokėjimo terminą ar mokėjimą išdėstyti dalimis“, – pašnekovė atkreipia smulkiųjų verslininkų ir gyventojų dėmesį.
Tai padaryti galima su mokesčių administratoriumi sudarius Mokestinės paskolos sutartį. Daugiau informacijos apie tai rasite ČIA.
Be to, kaip pažymi VMI atstovė, galimybę susidariusias socialinio draudimo įmokų sumas išdėstyti dalimis siūlo ir „Sodra“.
Galima bus kreiptis dėl išmokos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė, kalbėdama apie savarankiškai dirbančius asmenis, įskaitant dirbančius su verslo liudijimais, pažymi, kad nuo balandžio 5 d. bus galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl fiksuoto dydžio išmokos, kuri už mėnesį sieks 257 eurus.
Šiuo metu Vyriausybėje sutarta, kad savarankiškai dirbantys asmenys turės atitikti tokius kriterijus:
• Savarankiška veikla turi būti registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir neturėtų būti išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną (karantinas paskelbtas kovo 16 d., tad reikia vadovautis šia data);
• Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmuo neturėtų dirbti pagal darbo sutartį ir negali turėti darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
• Asmuo negali turėti neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir „Sodrai“ (atidėti įsiskolinimai netrukdo);
• Įmonė negali turėti likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.
E. Samoškaitė teigia, kad nuoma besiverčiantys verslo liudijimų turėtojai įprastai moka GPM ir privalomąjį sveikatos draudimą (pastarąjį – kas mėnesį) ir atkreipia dėmesį, kad už tai neturėtų būti neatidėtų įsiskolinimų.
Anot „COBALT“ vadovaujančio teisininko Aušrio Šliavo, pagal paskutinius Vyriausybės pasiūlymus, prie savarankiškai dirbančių asmenų priskiriami gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
„Deja, pagal šį įstatymą, nekilnojamojo turto nuomos veikla nepriskiriama prie individualios veiklos, dėl ko gyventojas, besiverčiančiam vien tokia veikla, t. y. jeigu jis nėra savarankiškai dirbančiu asmeniu dėl vykdomos kito pobūdžio veiklos, subsidija jam nepriklausytų. Nebent Vyriausybės pasiūlymai šiuo klausimu bus pakoreguoti“, – atkreipia dėmesį teisininkas.
Galima pretenduoti į socialinę pašalpą
E. Samoškaitė taip pat pažymi, kad be šios paramos dirbantiems savarankiškai, visuomet egzistuoja savivaldybių teikiama piniginė socialinė parama šeimoms ar vieniems asmenims, kurie netenka pajamų dėl bet kokių gyvenimo atvejų. Šiuo atveju tai nėra parama smulkiam verslui, tai – parama gyventojams.
„Pretenduoti į socialinę pašalpą galima tais atvejais, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 125 eurų, neskaičiuojant vaiko pinigų ir 15–35 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.
Vaiko pinigai nepasiturinčioms šeimoms siekia po 100 eurų kiekvienam vaikui.
Prašyti būsto šildymo išlaidų kompensacijos galima, kai išlaidos šildymui viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio. Atitinkamai karšto ir šalto vandens kompensacija priklauso, kai išlaidos vandeniui viršija 5 ir 2 proc. skirtumo tarp pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio“, – paramos priemones gyventojams vardija SADM atstovė.
Tačiau, kaip pažymi, savivaldybės turi teisę savo nuožiūra skirti vienkartines, tikslines, periodines ir sąlygines pašalpas, kompensuoti kitas būsto išlaikymo išlaidas, jeigu situacija to reikalauja.
Teisininkas A. Šliavas taip pat mini, kad gyventojai, netekę ne mažiau kaip trečdalio savo pajamų, turi teisę į kredito įmokų, išskyrus palūkanas, atidėjimą iki trijų mėnesių, pagal su Nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą ir Vartojimo kredito įstatymą.
Kokia parama priklauso įmonėms
Teisininkas primena, kad jeigu smulkieji verslininkai yra įmonės, o darbuotojams dėl ekstremalios situacijos ar karantino įforminama prastova (ji gali būti įforminta, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės darbo organizuoti nuotoliniu būdu), tuomet pagal paskutinius Vyriausybės siūlymus ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu galės būti teikiama valstybės parama 70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei pusantros minimalios algos (910,50 Eur bruto) dydžio.
„Tokiu atveju darbdavio pareiga išlaikyti subsidijuojamą darbo vietą išliktų bent 6 mėnesius. Kita galima paramos forma – 90 procentų nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio valstybės subsidija, neviršijant vienos minimalios algos dydžio (607 Eur bruto) su darbdavio pareiga išlaikyti subsidijuojamą darbo vietą bent 3 mėnesius“, – aiškina A. Šliavas.
Norint gauti nurodytas subsidijas apie paskelbtas prastovas darbdaviai turės pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Pagal nurodytus siūlymus subsidijų negalės gauti darbdaviai, kurie atleido darbuotojus be jų kaltės ar savo valia arba darbuotojo prašymu sutiko išleisti neapmokamų atostogų, ilgesnių nei viena darbo diena. Nurodytiems siūlymams įgyvendinti pirmiausia Seimas kovo 31 d. turės pakeisti Užimtumo įstatymą, pažymi „COBALT“ teisininkas.
Pasak VMI, verslo liudijimus pernai iš viso įsigijo beveik 96 tūkst. gyventojų. Populiariausios veiklos su verslo liudijimu yra gyvenamosios paskirties patalpų nuoma (neteikiant apgyvendinimo paslaugų), prekyba ne maisto produktais, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, specialieji statybos darbai, statybos apdailos ir valymo darbai.
Pernai gyvenamosios paskirties patalpų nuoma su verslo liudijimu vertėsi daugiau nei 12 tūkst. gyventojų, bendrai gavę 84,7 mln. Eur pajamų.
Palyginimui, 2018 m. tokį patį verslo liudijimą įsigijo apie 10 tūkst. gyventojų. 2018 m. iš nuomos gautas pajamas pernai deklaravusių gyventojų skaičius – apie 8,7 tūkst., jie deklaravo apie 86,1 mln. Eur pajamų.
