Lietuvoje 31-aisiais laisvės metais kuriamos koncentracijos stovyklos, laisvai išrinktas prezidentas neturi apie tai nuomonės, ir visiems viskas gerai, išskyrus atskirus piliečius ar signatarą Rimvydą Valatką, ir taip atrodo, kad greitai mes būsime tokie pat atskiri, kaip opozicija Vladimirui Putinui Rusijoje.
Aš ne tam, gerbiamieji, prieš tris dešimtmečius gyniau Lietuvos laisvę, kad dabar tylėčiau, kai nevispročiai ir fanatikai įvedinėja diktatūrą ir spjaudo ant piliečių laisvių, teisių ir Konstitucijos. Aš jau per senas, kad jūsų bijočiau. Nebijojau tankų ir šarvuočių Sausio 13-ąją, dabar ir juo labiau nėra baisu.
Vyriausybė, kuri geriau už mus žino, ką mums gerti ir valgyti, ir ką galima skaityti (ir iš ko reikia plėšyti puslapius) anksčiau ar vėliau baigia spygliuotų vielų tvoromis.
Tai turėjome žinoti jau tada, kai prasidėjo visi laisvės varžymai. Šitokiems žmonėms nedavus per nagus, jie anksčiau ar vėliau įsijaučia taip, kaip įsijautė šie keliukų asfaltuotojai.
Ši vyriausybė kažkada (atrodo, labai seniai – o iš tiesų tik prieš kelerius metus) mums nustatė absurdiškus alkoholio ribojimus ne todėl, kad norėjo mūsų geresnės sveikatos. Jie norėjo, kad mums būtų nemaloniau. Jiems mūsų nepatogumas, nemalonumas ir pasibjaurėjimas buvo tolygu pasiekimui ir darbo rezultatui. Paskui jie skelbė skaičius, esą lietuviai mažiau geria (mažiau gėrė pirkto Lietuvoje, viską kompensavo Lenkijos ir Latvijos pirkiniai ir naminukė), nes jie visada teisūs ir visada patys sau geriausi.
Mūsų šalies žmonės labai daug kentėjo ir labai daug nurijo. Ir gavo, ko nusipelnė: ministras Aurelijus Veryga, kuris pats negali apsispręsti, ar reikia testuoti rizikos grupės žmones, ar nereikia, ar kaukės padeda, ar ne, ar rizikinga Kaziuko mugė, ar ne (pastebėkite – dabar jau reikia vaikščioti po du, anksčiau buvo maksimumas – penki, o kovo pradžioje Kaziuko mugė su keliais ar keliolika TŪKSTANČIŲ kosinčių ir čiaudinčių kaimiečių nebuvo problema; ministras aiškino, kad mugė yra lauke, todėl viskas gerai; jis ligi šiol neprisipažino melavęs).
Ar aš vienas girdėjau, kad Lietuva geriausiai pasiruošusi koronaviruso krizei Europoje? Ar aš vienas girdėjau, kad Lietuva turi pakankamai reagentų, o po kelių dienų pasirodė, kad ne, neturi? Ar aš vienas turiu prieigą prie interneto ir galiu parodyti kada, kas ir tiksliai ką sakė, kas pasirodė melas?
Po velnių, ar čia Rusija, kur prezidentas pakeičia per pusdienį Konstituciją, kad galėtų toliau būti šalies vadovu dar šešiolika metų po jau praėjusių dvidešimties?
Atrodo, kad čia baisiau, negu Rusija. Nes Rusijoje bent jau paklaikęs ministras neliepia merams atidarinėti kalinimo izoliatorių vadinamam karantinui. Kažkokie nakvynės namai, pabėgėlių stovyklos, Gazos sektorius ir Sirija mūsų šalies teritorijoje, kur dar neseniai džiaugėmės greičiausiu pasaulio internetu.
Dar ir tyčiojasi, rupūžės: „Nesitikėkite penkių žvaigždučių viešbučio.“
Kodėl neturėčiau tikėtis? O aš jums nemokėjau, gyvatės, penkių žvaigždučių mokesčių visus tuos metus? Aš pratęs gyventi švariai ir patogiai, moku tūkstančius valstybei PVM, GMP, „Sodrai“ ir pelno mokesčiui, ne tvarte gimęs ir ne tarp kiaulių augęs. Jeigu norėčiau gyventi su penkiais kitais skeltanagiais vištų pešiotojais kokioje nors landynėje, aš jau seniai rinkčiau pievagrybius Airijoje, bet mano pasirinkimas toks nebuvo.
Aurelijus Veryga, aš jums garantuoju, jaučia malonumą, laidydamas įsakymus apie tuos steigiamus kalinimo izoliatorius, jie sapnuoja ir džiaugiasi, matydamas, kaip žmonės niršta ir kenčia. Jei galėtų, lieptų tatuiruoti ant dilbio asmens kodus, ir grįžusieji iš rizikos zonų turėtų vaikščioti gatvėmis, pasipuošę geltonais raiščiais.
Kai kurie tų žmonių, girti ir skrepliuojantys vištų pešiotojai, grįžę iš savo ilgamečių stažuočių Anglijos ir Airijos elgetynuose, atrodytų, nenusipelno nieko kito – pasižiūrėjus vaizdo įrašus apie juos grįžtančius, norisi tik spygliuotos vielos – bet mūsų šalies įstatymai arba galioja, arba ne. Jie irgi yra mūsų piliečiai, ir jų nevalia uždarinėti, net jei tai ir atrodytų fantastiškai nuostabi mintis.
Laisvę pas mus atima tik teismas, o ne ministras, kurį sapnuose aplankė Dievas. Tai vis dar mano Lietuvos Respublika, o ne Verygos svajonių šalis su vienaragiais ir drakonais.
Tai nėra atsitiktinis dalykas. Ministras nėra kvailas žmogus. Jis nėra neišsilavinęs ar tamsus. Jis yra baisiau: jis yra idėjinis veikėjas, jam didysis tikslas yra svarbiausia, o žmonės yra planktonas ir biomasė.
Aš su ministru Aurelijum Veryga esu kalbėjęs viename renginyje, ir jis mane nustebino: puikiai kalbąs angliškai, labai gerai suvokiantis neigiamas žmonių emocijas, ir labai puikiai susitaikęs su tuo, kad jo nekenčia, ir jo sprendimų nekenčia. Jis buvo kraupiai ramus ir atsipalaidavęs. Aš prisiminiau dokumentinius filmus apie nacių daktarus, kurie atlikinėjo savo eksperimentus mirties stovyklose, ir buvo visiškai ramūs, nes jie žinojo, kad dirba vardan didžiojo tikslo.
Po alkoholio draudimo bakchanalijų ministras Aurelijus Veryga, esu tikras, išmoko nereaguoti į žmonių neapykantą, kritiką ir suirzimą. Jis girdi, ką mes kalbame, bet emociškai tai jo neliečia. Tai išsaugojo jo sveiką protą, bet atėmė iš jo visą grįžtamąjį ryšį. Jis dabar yra tikras, kad kuo labiau žmonės jo sprendimų nekenčia, tuo labiau jis yra teisus, ir todėl jis tęsia savo Kryžiaus žygį, jo elgesys yra vis labiau būdingas žmogui, kuris yra kare prieš visą pasaulį.
Jis yra tas Jurgis ir drakonas, kur Aurelijus Veryga yra Šv. Jurgis, o mes visi esame drakonai, kuriems reikia į gerkles smeigti durklą, ir kuo labiau mes daužomės, tuo šventesnis ir teisesnis yra Šv. Jurgis, ir tuo teisingesni jo sprendimai.
Ką pasieks ministras ir Vyriausybė? Tai, ko ir anksčiau norėjo: kad kuo mažiau žmonių tikrintųsi. Aš, kaip ir tūkstančiai kitų, greičiau nieko nepraneš apie simptomus (kai jie pasirodys), tikėsis išgijimo ir geriau priims neišvengiamą baigtį savo namuose negu viename iš Verygos įkalinimo izoliatorių.
Išsipildys ministro svajonė: žmonės vengs tirtis ir tyliai gydysis (arba sirgs) savarankiškai namuose. Jūs to norėjote? Nebūtinai. Bet jūs tai gausite.
Ministre Veryga, jūs mus ne taip būsite supratę. Mes ne tam trisdešimt metų gyvename laisvi, kad būtume varinėjami kaip avinų banda į kažkokias nakvynės palapines, nes jūs taip sugalvojote ir nes jums tai teikia malonumą. Ne karo metas ir Lietuvoje dar ne diktatūra. To nebus.
Šiuo metu yra du baubai: koronavirusas ir jūs, ministre Aurelijau Veryga. Ir dabar jūs ir jūsų fanatiški kliedesiai žymiai baisesni už virusą.